Moterys meluoja geriau. Kristina

Women lie better. Christina

Moterys meluoja geriau. Kristina

Women lie better. Christina

„Lietuva ir jos provincijos“

Kultinio lietuviško serialo „Nekviesta meilė“ kūrėjas, režisierius Alvydas Šlepikas, paskutiniais metais žiūrovus džiugino kitais nelabai sėkmingais televiziniais projektais, kaip „Amžini jausmai“ ir „Neskubėk gyventi“, pristato pilnametražę paties populiariausio šalies televizinio serialo „Moterys meluoja geriau“ versiją.

Televizinių projektų kūrėjas kviečia visus gerbėjus į dar vieną nepakartojamą kelionę, pamatyti savo pamėgtus personažus dideliame ekrane ir kartu su jais patirti iš naujo tiek daug puikių akimirkų, kurias galima iš naujo prisiminti bežiūrint serialą per televiziją.

Apie ką mes čia…

Žmonių gyvenimas labai painus dalykas, tačiau jis dar painesnis, kai už gyvenimo vairo šeimoje atsistoja moterys, kurios sugeba vyrus įtinkinti netgi nebūtais dalykais apie save. Tokiais būdais vyrų giminė kenčia, nesugeba susitvarkyti su savo užduotimis bei bando ieškoti naujų pojūčių kitų moterų glėbyje. Kristinos gyvenimas klostosi panašiai, moteris atsiduria sunkiausioje dilemoje tarp meilės ir pareigos vyrui, tačiau jos neapgalvoti sprendimai, tampa tikru košmaru aplinkiniams, kuriuos moteris taip gerbia ir myli.

Kūrinio vidus

Tendencija perkelti televizinius projektus į didžiuosius ekranus Amerikoje tampa kasdienybe, tačiau ten tokiems žingsniams visada yra puikus ir solidus studijų pamatas, kurie bando kuo įspūdingiau pristatyti žiūrovams jų pamėgtus televizinius šou. Lietuvoje, deja, to nėra, todėl žiūrovas eidamas į kiną nepamatys vaidybinio filmo apie savo pamėgtus herojus, o sulauks nemalonios staigmenos televizinio serialo pavidale. Iš tikro, tai didelis pasišaipymas iš gerbėjų ir tuo labiau iš lietuviško kino.

Eidami tokiais manevrais, kūrėjai nepriartina eilinio žiūrovo nesusipažinusio su serialu, todėl patekęs į seansą žmogus, kuriam visiškai neaiškus serialo siužetas, nesupras ką jam tenka matyti ekrane. Filmas orientuotas tik į serialo gerbėjus, kurie akivaizdžiai padarys jį vienu iš pačių sėkmingiausių projektų Lietuvoje per pastaruosius metus. Iš vienos pusės tai geras komerciškai strateginis ėjimas, iš kitos – visiškai apgailėtinas poelgis perkelti serialą į didžiuosius ekranus. Su tokiais tempais, pamatę komercinį potencialą, kiti televizinių serialų kūrėjai bandys padaryti panašius ėjimus, kas dar labiau pablogins mūsų šalies kino kokybę, rodomą kino ekranuose.

Kalbant apie filmą ir jo siužetinę liniją, tai visgi išplėsto ir labiau moterims orientuoto projekto dėka, bus galima smagiai užsnūsti peržiūros metu, nes jame nėra nieko doro, kas galėtu patraukti ne tik visko mačiusius kino mylėtojus, bet ir paprastus žmonės, kuriems kinas tai tik vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Nuobodus ir nejuokingas filmas dar kartą parodo, jog su humoru pas lietuvių kino kūrėjus viskas labai prastai. Pradedant nuo banalių dialogų, kurie akivaizdžiai matosi, jog pritaikyti provincijų gyventojams ir baigiant pačios filmo intrigos išdėstymu. Viskas atrodo graudžiai ir neskoningai. Įpusėjant filmui norisi pamatyti kokią nors reklamą, nes monotoniškas ir pilkas veiksmas, kurį tenka matyti peržiūros metu, veikia geriau nei migdomieji.

Personažai labai šabloniniai, o jų poelgiai, mąstysena, išvis sunkiai suprantami. Nejaugi filmo kūrėjai galvoja, kad tokiais banaliais ėjimais ir visiškai sausais dialogais, kuriuos papildo nieko neįsiminantys veikėjų pokalbiai, sugebama atkurti autentiškos Lietuvos įvaizdį? Žmonės čia tikrai ne tokių siaurų pažiūrų. Be to, labiau išprususiam jaunam žmogui, tai atrodys ne tik kad graudžiai, tačiau dar jis ir pasijaus gėdingai, dėl lietuviško kino produkcijos. Žinoma, kokia nors močiutė iš kaimo su malonumu pasižiūrės jos mėgstamą serialą didžiame ekrane.

Pasibaigus filmui lieka tokia nežinomybė, jog sunkiai galvojasi ir tuo pačiu norisi atsiprašyti „Valentino vieno“ kūrėjų, už tokias neigiamas reakcijas ir atsiliepimus apie jų filmą. Palyginus su šiuo filmu, anas atrodo kaip saldainis. Vienintelis filmas, kuris blogiau pasirodė per daugelį metų buvo Martinsono „Tyli naktis“, tačiau ten jau kito pobūdžio juosta. Reikia tikėtis, jog po tokios stulbinamos „Moterų“ sėkmės, koks nors kino prodiuseris neužsinorės pakartoti to ir nesukurs panašaus filmo, o tuo labiau šios nuobodybės tęsinio.

Techninė juostos pusė

Vienintelis kas gelbėja šį filmą tai nepakartojamas ir šiltas garso takelis, kuris išties sugeba pakelti bent kažkiek nuotaiką, bei labai kokybiškas operatoriaus darbas, kurio dėka galima bent pasigrožėti puikiais kraštovaizdžiais.

Filmo montažas ant tiek apgailėtinas, lyg stebėtum kokį nors skaidrių šou, o kiekvienos scenos apibūdinimas lygus tam tikram televiziniam klipui skirtam kažką pašiepti, o bendras vaizdas panašus į ilgą ir nuobodžią reklamą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kaip tenka dažnai minėti po lietuviškų filmų peržiūros, didžiausia mūsų šalies kino problema taip ir išlieka nepakitusi – vaidyba. Filme dominuoja ne tik teatrinė, bet dar ir televizinė vaidyba.

Juostos neišgelbėja net ir Ramūnas Rudokas su Marijumi Mikutavičiumi, kurie tiesą sakant bent stengėsi pritraukti žiūrovą prie ekrano. Visi kiti filmo herojų atlikėjai, kaip kokie zombiai neišspaudinėjo emocijų, o jeigu pasitaikydavo šiek tiek stipresnė scena, kurioje teko padirbėti, jie visiškai neįtikinamai persistengdavo lygioje vietoje, todėl bendras rezultatas tragiškai graudinantis.

Verdiktas

„Moterys meluoja geriau. Kristina“ – tai vienas iš pačių skaudžiausių lietuviško kino pavyzdžių per daugelį metų ir vienas didžiausių šių metų nesusipratimų, kuris vedamas vien tik gėdos jausmų dėl nacionalinio kino degradavimo lygio.

2.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
1.0
Režisūra
2.0
Kinematografija
2.0
Garso takelis
4.0
Techninė pusė
4.0
Aktoriai
1.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles