„Rusų kvarteto šėlsmas Maljorkoje“
Rusijos kino kūrėjai tęsia savo žygį link holivudiškų tendencijų ir nė akimirkai neatsigręžia nuo vakaruose diktuojamų madų. Pastebimas ryškus kūrėjų noras pasipelnyti. Taip pat matoma idėjų stoka, kai per vienerius metus išleidžiami vos ne identiško turinio projektai. Tačiau tai nesustabdo pinigų ištroškusių prodiuserių „leisti“ į rinką dublikatus. Po unikalių dviejų filmų „Apie ką kalba vyrai“, pasirodo visiškai tualetinio lygio juosta „Ką išdarinėja vyrai“, o kaip atsaką jiems, režisierius Karenas Oganesyanas pristato moterišką versiją.
Filmų „Įkvėpimas žudyti“ ir „Mamos“ kūrėjas kviečia pasinerti į kelionę po saulėtąją Maljorką, kurioje ramybę drums keturios pašėlusios draugės iš Rusijos, o pertraukoje tarp savo išdaigų išpasakos daugybę moteriškų paslapčių, todėl vyrai galės pasisemti patirties iš jų papasakotų istorijų.
Apie ką mes čia…
Keturios geriausios draugės nusprendžia vykti į saulėtą Ispanijos miestą, romantika alsuojančią Maljorką. Nekaltai prasidėjusi kelionė virsta chaosu, o ketvertukas patenka į rimtą bėdą. Išeitis yra viena – sprukti kuo toliau iš miesto. Deja, tačiau viskas ne taip lengva – uždaryti visi keliai ir oro uostai.
Kūrinio vidus
Egzistavo didelė tikimybė tikėtis antro vulgarumu alsuojančio filmo, tačiau, didžiulei nuostabai, jis yra visiškai skirtingas nuo to, kas buvo pavaizduota filme „Ką išdarinėja vyrai“. Ši juosta buvo labiau priartinta prie genialios dilogijos „Apie ką kalba vyrai?“, tačiau savo turiniu ir pateikimu jai, deja, nusileidžia.
Filmas orientuotas labiau į moterišką auditoriją, ypač žiūrint iš tos perspektyvos, jog pateikimas sutapatinamas ir su amerikiečių hitu „Seksas ir miestas“ – gauname tipinę moterims skirta komediją. Siužetinės linijos eiga panaši į jau minėtus projektus, todėl nieko naujo čia įžvelgti negalima. Skirtingai nuo vyrų vizijos, čia viskas supaprastinta, turint omeny personažus, kurie ir diktavo visą veiksmą bei dialogų banalumą.
Keturios draugės, atspindinčios kai kuriuos moterų tipus – taikliausias viso filmo momentas: nekalta ir visiška svajotoja apie princą ant balto žirgo, pašėlusi ir apie vakarėlius bei vyrus galvojanti koketė, savimyla karjeristė bei nusivylusi gyvenimu rimtuolė. Visas jas, nors ir skirtingų charakterių, suartina vienas vienintelis dalykas – noras ištekėti. Pasižiūrėjus šį filmą pasidaro baisu, kokios moterys lengvabūdės – norinčios sukurti šeimas su geresniu kąsneliu, kai yra visiškai nevertos laimės. Netgi liūdna pagalvojus, jog gyvenime tokių atvejų yra pakankamai daug. Moters būsenas filmas bando perteikti banaliais pavyzdžiais, tačiau kartais kūrėjams pavyksta taikliai jas apibūdinti.
Vienas iš įdomesnių aspektų – rusų kūrėjų pateikimas apie keliavimą pailsėti į šiltus kraštus. Ne paslaptis, jog rusų turistai yra žinomi visur dėl savo elgesio, todėl kūrėjų dėka matome labai švelnų, bet irgi taiklų jų apibūdinimą. Atrodo, jog į Maljorką atkeliavo psichiatrinės ligoninės senbuviai, o ne adekvatūs bei išsilavinę žmonės. Deja, bet tokia yra tiesa apie mūsų kaimyninės šalies gyventojų temperamentą. Ačiū bent už tai, jog neparodė jų tipinės aprangos, kai einant į paplūdimį užmaunamos kojinės, o ant jų basutės.
Humoras filme labai prastas – net nuo pačių banaliausių scenų yra sunku išspausti šypseną, bet visgi – galima pagirti kūrėjus, jog jie atsisakė vulgarumo ir neskubėjo mėtytis riebiais žodžiais. Padorumas išlaikytas, todėl visas veiksmas susižiūri maloniai, nors kartais aplanko ir nuobodulys belaukiant finalo. Netrūksta ir gaudynių, kurie pagyvina peržiūrą.
Filmą galima apibūdinti kaip nevykusia „Sekso ir miesto“ ir ‚Apie ką galvoja vyrai?“ hibrido kopija, bet visgi tai vasara alsuojantis kūrinys, kuris bent savo fonu sušildo žiūrovus, laukiančius tikrojo pavasario.
Techninės pusės ypatumai
Iš techninės pusės juostos kūrėjai negali labai pasigirti savo darbo vaisiumi, tačiau dėka vaizdingo operatoriaus darbo, sukeliančio pavydą pagrindinių personažų atlikėjoms, kad jos gali mėgautis saule, filmas įgauna šiltą atmosferą. Garso takelis nėra išskirtinis. Kartais iki gyvo kaulo pabosta girdėti fone vieną ir tą pačią pagrindinę melodija, lydinčią filmo metu.
Šio filmo problema – siaubingas montažas. Chaotiškas bėgiojimas nuo vienos scenos prie kitos trikdo peržiūrą ir įsijautimą į filmą. Visgi, apart foninio vaizdo filmas neturi jokios pagalbinės techninės medžiagos galinčios iškelti bent jau šiuo aspektu juostą į aukštesnį lygį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Visas filmas nors ir yra orientuojamas ties moterišku kvartetu, tačiau labiausiai į akis krenta pagrindinio vyro personažo atlikėjas Michailas Porečinkovas, kurį labai seniai galima buvo matyti didžiuosiuose ekranuose. Kvailokas veikėjas, tačiau dėka aktoriaus jis įgauna bent kiek charizmos ir į jį labai malonu žiūrėti.
Moteriškoji aktorių dalis vaidina labai silpnai. Didelę nuostabą kelia aktorė Taisija Vilkova. Sunku patikėti, jog jai tik šešiolika metų – gražiausia ir mieliausia viso kvarteto atstovė. Kitos personažų atlikėjos – šaltos ir tipinės rusų „fyfų“ įvaizdį įvaldžiusios moteriškės.
Verdiktas
„Mergvakaris Maljorkoje“ – tai vasariškais peizažais alsuojanti juosta, tačiau dėka labai skurdaus ir banalaus turinio, visiškai nevykusios ir nemalonios akiai vaidybos bei kartais pabostančio veiksmo yra tik pilkų šešėlių atsakas tam, ką padarė savo juostoje „Apie ką kalba vyrai?“ vyriškasis ansamblis bei geriausių draugių kompanija kultiniame „Seksas ir miestas“.
