Siaubo filmų režisieriai ieškodami naujovių ir kažko, ką galėtų pasiūlyti žiūrovams bei žanro gerbėjams, vis bando sujungti modernius žanro elementus su anksčiau buvusiais populiariais. Jūros tematikos siaubo filmai gan dažnu atveju kelia su rykliais susijusias asociacijas, o apsėsti laivai lieka labiau nuošalyje. Režisierius Michaelas Goi tai pastebėjo ir savo naujausiame darbe „Merė: laivo prakeiksmas“ (angl. „Mary“) bandė ir vėl prikelti apsėstų laivų tematiką naujam gyvenimui.
Siužetas
Pasirinktas filmo naratyvas nors iš pradžių ir galėjo pasirodyti visai originalus ir šiek tiek neįprastas, žiūrint filmą jis galiausiai nieko naujo žiūrovams nepateikė ir liko nepastebėtas. Siužetas nepateikė kažkokių naujų ir nematytų situacijų, o buvusios filme jau atrodė lyg nukopijuotos iš kitų žanro atstovų. Pasakojama Deivido (vaid. „Oskaro“ laureatas Gary’is Oldmanas) ir jo šeimos istorija prasideda kuomet Deividas pamatęs seną ir apšiurusį laivą jį akimirksniu įsimyli ir nusprendžia įsigyti. O kokia gali būt pirmoji laivo kelionė, jeigu ne su šeima? Bet vos tik jų naujo gyvenimo pradžia pradeda atrodyti ranka pasiekiama, nežinomybės ir legendų apipintas laivas „Merė“ šeimai vieną po kito meta paranormalius iššūkius bei darydama įtaką visiems esantiems laive, tiesiogiai parodo savo kraujo troškimą.
Vaidyba ir techninė pusė
Nors filmas ir buvo nufilmuotas profesionaliai, kartais pateikdamas neįprastų filmavimo kampų ir gražių jūros peizažų, jo likimas buvo toks pat kaip ir laivų prakirstu dugnu – neišvengiamas nuskendimas. Dėl silpno ir nuspėjamo scenarijaus, nesuteikiančio aktoriams gerų sąlygų save įgyvendinti, net tokie aktoriai kaip Gary’is Oldmanas neturėjo jokios galios pasipriešinti filmo kokybės kritimui. Bet būtent dėl aktorių vaidybos ir tokio emocijų perteikimo, filmas netapo absoliučiu pralaimėjimu prieš panašius žanro filmus. Garso takelis buvo neblogas, nemažai prisidėjo prie atmosferos kūrimo bei žiūrovus dažnu atveju paruošė artėjantiems šuoliams į ekraną bei garso smūgiais, kurie turėtų priversti išmesti spragėsius iš rankų.
Pabaigai
Norėjęs pasirodyti labai ambicingas ir energingas, filmas galiausiai tapo ta vidutinybe, kurią galima išvysti įprastą pirmadienio vakarą televizijos ekrane. Kaip siaubo žanro atstovas jis buvo gan įprastas ir keistai pažįstamas, bet rekomendacijos ar pakartotinio pažiūrėjimo iš manęs jis tikrai nesulauks. Matyti tokius puikius aktorius įspraustus į tokius siaurus vaidmenis buvo gan skausminga ir to tikrai nebūtų galima linkėt jokiam savo srities specialistui. Žmonėms, mėgstantiems tokios krypties filmus, patarčiau paieškoti ko nors tikrai kokybiškesnio bei tikėtis, kad kino filmų industrija pamatę šio filmo spragas į jas tikrai atsižvelgs.
