Brolius Coenus ir jų puikų, subtilų, ir kartais juodą humorą pažįsta visi, kas bent jau kažkiek domisi kinu, pasiskaito kino naujienas ir karts nuo karto žiūri filmus namie ar kino teatre. Jeigu kalba pakrypsta apie kokius nors šių unikalių kino kūrėjų filmus, asociacijos dažniausiai kyla būtent iš tokių filmų kaip 1996 metais išleistos juodos kriminalinės komedijos „Fargo“, kurios motyvais šiais laikais sėkmingai gyvena serialas tokiu pačiu pavadinimu. O gaila, nes šie du kino virtuozai savo filmografijoje turi išties puikius, originalius ir netradicinius projektus. Vienu tokių projektų yra mažai plačiai auditorijai žinomas 2001 m. kriminalinis trileris „Žmogus, kurio nebuvo“.
Juodai-balta juosta savo pateikimu labai primena žaismingą Alfredo Hitchcocko saspenso stilių, tačiau turi ir Coenišką dvasią, kuri yra neatsiejama viso šio projekto dalimi. Šis kriminalinis trileris ypatingai turėtų sužavėti visus filmo „Fargo“ gerbėjus, nes ‘nonsensas’ sklindantis iš ekrano, subtilus humoras, prasmingi dialogai ir chaotišką pamatą turintys įvykiai ganėtinai panašiai vystomi kaip ir mano minėtame filme. Ir visgi, smagiausia, kad iki pat filmo galo net sunku suprasti, kaip viskas gali pasibaigti. Tai yra ir yra vienas svarbiausių brolių Coenų pasakojimų variklių.
Istorija vystoma iš pirmojo asmens pasakojimo, pagrindinio filmo herojaus kirpėjo Edo Kreino lupų, kurio dėka susipažįstame su labai paprastai atrodančiu, bet be galo įdomiu kirpėjo amatu. Kirpėjo profesija atskleidžiama iš gana logiškos perspektyvos, nes kaip visi puikiai žinome, kirpėjai ir barmenai – tai geriausi pasaulyje psichologai, kurie moka ne tik išklausyti žmogų, bet dažnai ir patarti svarbiais gyvenimo klausimais. Jų paslaugos net nėra tokios brangios, kaip pas žmogų, kuris sėdi dideliame kabinete ir bando įsisklausyti į gulinčio ant sofkutės kliento problemą. Tokiu žmogumi, mokančiu išklausyti, ir yra Edas Kreinas. Mažakalbis, paslaptingas ir visą laiką nepatenkintas savo kolega, bandantis vis įtikti savo gražuolei žmonai. Puikus derinys komedijai, tik, deja, čia nėra ta komedija, kurioje bus galima kikenti iš vyro mazgotės.
Jeigu atsižvelgsime į Edo Kreino portretą, galime pamatyti save – vyrus, priklausomus nuo moterų, nuo jų dėmesio ir noro, kad jos būtų šalia mūsų, tačiau ne visiems vyrams pasiseka išlaikyti prie savęs gražuolę, kurios geidžia turtingesni, patrauklesni ir labiau sėkmingesni vyrai. Todėl mes, kaip ir Edas, bandome surasti bet kokį būdą praturtėti. Ir štai, visos šios istorijos vingiu tampa vieno storo, tačiau plepaus ir įtikinančiai savo idėjas propaguojančio vyro atėjimas į kirpyklą, kurio dėka Edas galėjo iš kuklaus kirpėjo tapti smulkiu verslininku. Nuo to susitikimo ir prasideda visos pagrininio herojaus problemos, kurios mums, žiūrovams, suteikia didelį pasitekinimą nuo rodomo veiksmo.
Juosta kupina siurprizų, neįtikėtinų siužetinių vingių, ir daug sarkazmo mazgotėms vyrams, kurie nesugeba prie savęs išlaikyti moters. Visgi, tiek rodomais laikais, tiek ir dabar, moteris irgi nori jaustis su vyru kaip už sienos, nori būti geidžiama, lepinama, bet kai to nėra, ji bando ieškoti kitų kelių savo asmeninei laimei. Tas pats galioja ir vyrams, kurie namuose jaučiasi nenorimi, o tai veda prie neištikimybės. Neištikimybė gali kainuoti daug, kuo mes ir įsitikiname pasižiūrėję šį filmą, kuriame nuo laimės iki tragedijos tik vienas žingsnis. Ir, žinoma, kai tas pateikiama taip ironiškai ir su pašiepimu, tai filmo peržiūra atrodo dar gyvesnė.
Ne tik scenarijus, bet ir gera režisūra bei nuostabiai patrauklus pasakojimas imponuoja šiame filme. Taip pat ir techniniai dalykai įneša nemažą indelį į juostos unikalumą. Kameros darbas, už kurį buvo gauta Oskaro nominacija, atrodo puikiai. Kiekviena smulki detalė – herojų gestas, aplinkos ir patalpų detalizavimas parinktas iš pačių geriausių perspektyvų. Tai vienas geriausių Rogero Deakenso karjeros darbų, už kurį jis tikrai galėjo būti apdovanotas Oskaru. Taip pat filmo montažas, garso montažas ir nuostabus garso takelis, papildantis kiekviena meistriškai nufilmuotą kadrą, atrodo be priekaištų.
Žinoma, didelis darbas buvo padarytas ir aktorių, kurie puikiai atliko savo vaidinamų personažų vaidmenis. Pagrindiniame vaidmenyje pasirodė Billy‘is Bobas Thorntonas (kas nežino – buvęs Angelinos Jolie vyras), kuriam išties lipo šis Edo Kreino vaidmuo. Jam talkino nuostabioji Frances McDormand su nepriekaištingai pasirodžiusiu Jamesu Gandolfiniu. Antraplaniuose vaidmenyse su savo vaidmenimis puikiai susidorojo Jonas Polito, Scarlett Johansson ir Richardas Jenkinsas.
„Žmogus, kurio nebuvo“ – tai išraiškingai atrodanti odė hičkokiškam saspensui, kurioje netrūksta ironijos ir sąvotiškai žaismingos kritikos žmonių poelgiams, kurie gali privesti prie nelaimių jūros. Juosta ganėtinai lengvai žiūrima su gerai užsukto detektyvo motyvais, su puikia aktorių komanda, nuostabia technine puse ir stipria režisūra.