Po „Iksmenų“ (angl. „X-Men“, 2000 m.) ir jų tęsinio (angl. „X2“, 2003 m.) bei juos užgriuvusio milžiniško populiarumo, režisierius Bryanas Singeris kuriam laikui pasitraukė nuo masinio populiarumo projektų. Kurį laiką prodiusavo televizijos serialus, tačiau ilgainiui pradėjo dairytis ir kokio nors mažesnio biudžeto filmo. Juo tapo istorinė biografinė drama „Valkirija“ (angl. „Valkyrie“), pasakojanti apie vokiečių pulkininką grafą Clausą von Stauffenbergą ir jo pasikėsinimą į Adolfą Hitlerį. Ruošdamasis šiam filmui režisierius studijavo daug istorinės medžiagos, asmeniškai susitiko su išlikusiu gyvu buvusiu A. Hitlerio asmens sargybiniu.
Pagrindinis vaidmuo, dėl stebėtino panašumo iš profilio, buvo pasiūlytas Tomui Cruise‘ui. Čia projektas ir susidūrė su keletu problemų. Visų pirma, teko triskart didinti filmo biudžetą. Tačiau tai buvo, palyginus menka bėda. Daugiausiai problemų kėlė visiems gerai žinoma T. Cruise‘o priklausomybė prieštaringai vertinamai Scientologų bažnyčiai. Vokietijai tokia aktoriaus kandidatūra šiai istorinei asmenybei atrodė visiškai nepriimtina. C. Von Stauffenbergo sūnus atsargos generolas grafas Bertholdas Maria von Stauffenbergas nuogąstavo, kad su T. Cruise‘u filmas taps visišku kiču ir manė, kad šiam geriau nelįsti prie jo tėvo atminimo. Vokietijos protestantų bažnyčia T. Cruise‘ą netgi prilygino nacių propagandos ministrui Josephui Goebelsui, pareikšdama, kad T. Cruise‘o įtraukimas į šį filmą Scientologijos bažnyčiai suteiks „tokią pačią propagandos prieigą, kokią naciai turėjo per 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes“. Vis tik tai nepakeitė režisieriaus sprendimo ir grafą von Stauffenbergą šiame filme įkūnijo būtent T. Cruise‘as. Nors filmo premjeras lydėjo anti-scientologų protestai įvairiuose pasaulio miestuose, o kritikų nuomonės išsiskyrė, vis tik Vokietijos žiūrovai filmą sutiko šiltai. Galiausiai ir pati Vokietija liko patenkinta, kad Holivudas pagaliau atkreipė dėmesį į grafo C. Von Stauffenbergo asmenybę ir jo didžiulę drąsą.
1943 m. balandžio mėnesį į papulkininkius paaukštintas grafas Clausas von Stauffenbergas (akt. Tom Cruise) atlieka savo tarnybą nacių kontroliuojamame Tunise. Vokiečių stovyklą netikėtai atakuoja Sąjungininkų oro pajėgos – per ataką grafas von Stauffenbergas rimtai sužeidžiamas – jis netenka kairės akies, dešinės rankos ir dviejų kairės rankos pirštų. Pasveikęs jis sugrąžinamas į Vokietiją. Čia vokiečių pasipriešinimo judėjimas, matydamas, kad Adolfo Hitlerio (akt. David Bamber) nežmoniškas režimas veda šalį į visišką pražūtį, jau bandė pasikėsinti į fiurerio gyvybę ir perimti valdžią. Deja, jų bandymai baigėsi nesėkme. Tačiau su von Stauffenbergu grįžta viltis nutraukti A. Hitlerio valdymą ir tad ketinama bandyti dar kartą. Taip generolas majoras Henningas von Tresckowas (akt. Kenneth Branagh), generolas Friedrichas Olbrichtas (akt. Bill Nighy), generolas pulkininkas Ludwigas Beckas (akt. Terence Stamp), generolas Erichas Fellgiebelis (akt. Eddie Izard), leitenantas Werneris von Haeftenas (akt. Jamie Parker), pulkininkas Albrechtas Mertzas von Quirnheimas (akt. Christian Berkel) pradeda ruoštis operacijai „Valkirija“, taip pavadintai pagal vokiečių kompozitoriaus Richardo Vagnerio operą.
Nors ir gerai žinome, kuo šis bandymas iš tikrųjų baigėsi, vis tik žiūrint filmą ilgainiui užvaldo noras, kad viskas pasisuktų kitaip. Visiškai pasiteisino B. Singerio sprendimas filmui suteikti trilerio bruožų – tad nors ir viskas žinoma ir aišku, iki pat pabaigos taip ir kirba abejonė – o kas, jei… Tiksliau, gal net ne abejonė, kiek hipotetinė galimybė, dėl to, kaip viskas pasaulio istorijoje būtų pasisukę jei ne vienas kitas lemtingas tos dienos „jei“. Savaime suprantama, dabar tai lieka tik viena iš daugelio neišsipildžiusių buvusios istorijos scenarijų, tačiau šiuo filmu B. Singeris suteikia galimybę dar kartą grįžti prie jos apsvarstymo.
Kita idėja, kurią užmena „Valkirija“ galbūt netgi savotiškai atsiliepia į nūdienos aktualijas. Visiškai formaliai vertinant grafas C. Von Stauffenbergas buvo ne kas kitas, kaip teroristas, itin pavojingu būdu kėsinęsis nužudyti šalies vadovą ir įvykdyti perversmą. Tačiau daugiau nei akivaizdu, kad toks sausas šio situacijos vertinimas čia visiškai netinka – vėl grįžtant prie istorinių hipotezių ir žvelgiant iš dabartinių pozicijų, ko gero, visi laikytų kumščius už tai, kad šiam „teroristui“ pasisektų. Tad tokiame kontekste visai suprantami ir palestiniečių aktoriaus Ali Sulimano žodžiai apie palestiniečių savižudžius sprogdintojus – formaliai vertinant, tai yra teroristai, iš kitos pusės – tai vienintelė jiems suvokiama priemonė, siekiant šalies nepriklausomybės.
Dar viena ryški mintis, kurią pabrėžia šis filmas – tai, kad ne visi vokiečiai pritarė A. Hitlerio režimui ir jo vykdomai politikai. T. y. nors daugumai jų teko dėvėti nacių uniformas, tačiau ne visi buvo praradę iki tol turėtus moralinius principus ar tiesiog elementarų žmoniškumo supratimą.
Itin tvirtus moralinius principus atskleidžia pagrindinis personažas – grafas C. von Stauffenbergas. Daugiausiai prieštaravimų sukėlęs T. Cruise‘o pasirinkimas nenuvylė – aktorius itin atsakingai rengėsi šiam vaidmeniui. Kaip ir filmo režisierius, T. Cruise‘as ruošdamasis vaidmeniui skaitė istorines knygas, susitiko su gyvais von Stauffenbergo šeimos nariais, mokėsi apsirengti, rašyti ir valdyti daiktus naudodamasis tik trimis kairės rankos pirštais. T. Cruise‘o manymu C. von Stauffenbergas nelaikė savęs didvyriu, nors iš tiesų atlikto neįtikėtiną žygdarbį. Iš tikrųjų šį vaidmenį T. Cruise‘as atlieka labai susikaupęs ir be nereikalingos bravūros. Kiti aktoriai jam neblogai akompanuoja. Tačiau iš esmės šį filmą galima laikyti vieno aktoriaus – T. Cruise‘o – filmu.
Nors filmas yra palyginus mažo biudžeto, techninė pusė išlaikoma gan aukšto lygio. Pagirtinas kameros darbas, neblogas vaizdo montažas. Garso sektorius beveik be priekaištų – išnaudojamas skirtingas garsumas, itin meistriškai žaidžiama tyla – ji dažniausiai vietoj garso takelio pasirenkama įtempčiausiais momentais, taip tik dar labiau paryškindama akimirkos svarbą ir aštrindama tvyrančia įtampą. Garso takelyje, be abejo, išsiskiria R. Wagnerio „Valkirija“.
„Valkirija“ – tai trilerio bruožų įgaunanti istorinė drama, suteikianti galimybę apsvarstyti daugybę „kas būtų, jeigu…“. Nors iš istorijos pamokų gerai žinome, kuo baigėsi pasikėsinimas į A. Hitlerį, vis tik žiūrint filmą tas žinojimas pasislenka kažkur į antrą planą. B. Singeriui pavyksta sukurti ir išlaikyti įtampą, kurios žiūrovams ir padeda trumpam užmiršti istorinius faktus ir maksimaliai įtraukia į ekrane rodomą pasakojimą.
