MĖNESIO REŽISIERIUS. Miunchenas

Munich

„Miunchenas“ yra vienas ambicingiausių Steveno Spielbergo projektų, daugiausiai dėl to, kad čia režisierius pasirinko itin sudėtingą temą. Ne tik todėl, kad kalba eina apie komplikuotus tarpvalstybinius santykius, bet dar ir dėl to, kad pagrindinei auditorijai – vakarų pasauliui, tai nėra įdomi tema.

Taip pat, filmas pasakoja ištrauką iš kruvinos Izraelio šalies istorijos, o turint galvoje Spielbergo šeimos šaknis, sunku tikėtis nešališko pasakojimo. Bet kaip viename iš interviu režisierius užsiminė, filme jis siekė pavaizduoti įvykius nenuspręsdamas, kuri pusė yra „teisinga“, o siekdamas paaiškinti konfliktą per asmenines dilemas, su kuriomis teko susidurti realiems asmenims. Rezultatas? Tai ne tik įtikinantis istorinis filmas, bet ir vienas iš gersnių veiksmo trilerių.

Apie ką filmas?

1972-ais Vokietija surengė Olimpines žaidynes Miunchene, antrąsias šalies istorijoje po 1936-ųjų nacistine tampančios Vokietijos organizuotų žaidynių Berlyne. Šios turėjo reabilituoti Vokietijos vardą pasaulinėje scenoje, todėl tiek pasiruošimo, tiek pačių žaidynių metu buvo eskaluojama taikos tema. Priešingai nei prieš tai vykusiose žaidynėse, čia buvo vengiama remtis kariškių ir sustiprintų policijos pajėgų pagalba.

Tuo pasinaudojo 8 teroristai iš Palestinos, kurie naktį įsiveržė į Olimpiniame miestelyje įsikūrusią Izraelio sportininkų delegacijos būstinę. Įkaitų drama truko beveik visą parą, o jos kulminacija buvo tragiška – žuvo visi įkaitai, kartu su vienu vokiečiu policininku ir 5-ias teroristais.

Prieš žiūrėdamas filmą maniau, kad pamatysiu būtent tai – įkaitų dramą, tačiau šis pasakojimas yra ne apie ją. Filmas yra apie įvykius kurie sekė po Olimpinių žaidynių. Tai tikra istorija apie Izraelio slaptųjų agentų keršto misiją, kurios tikslas buvo surasti ir eliminuoti visus asmenis atsakingus už Miuncheno tragediją. Įdomu tai, kad oficialūs dokumentai dar nėra išslaptinti, todėl scenarijaus autoriai ir Spielbergas turėjo remtis daugiausiai viena knyga apie šią operaciją ir žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija. Taigi tą „paremta tikra istorija“ galite priimti su šaukštu druskos.

Kaip pavyko?

„Miunchenas“ yra antrasis Spielbergo filmas pasakojantis modernios žydų tautos istoriją po „Šindlerio sąrašo“. Palyginimas su pastaruoju yra neatsitiktinis, nes čia, kaip ir ten, yra liečiama Spielbergui svarbi tema – žydų istorija. Pats kilęs iš žydų šeimos, režisierius atneša autentišką požiūrį, kuris yra matomas per pagrindinių veikėjų elgesį. Įdomu tai, kad savo stiliumi filmai yra labai skirtingi. Kai „Šindlerio sąrašas“ turi tą viso filmo metu nepaliekančią slegiančią atmosferą, tai šis yra gerokai platesnio emocinio diapozono. Politiškai sunkios temos yra perleidžiamos per kasdienišką, žmogišką požiūrį, atsisakant istoriniams filmams įprasto žinių reportavimo formato. Be dramos čia yra ir humoro, bei stebėtinai daug veiksmo scenų.

Tokiu kampu iš pažiūros tolimos ir neaktualios kitų šalių problemos, daug į šią temą neinvestavusiam žiūrovui, tampa lengvai prieinamos ir suprantamos. Ir tai nėra kažkoks įvykių nupiginimas, nes turinio čia vis dar lieka apsčiai, greičiau tai yra puikus būdas, kaip tokį kiekį jo pateikti nenuobodžiu formatu.

Filmas turi gerą tempą, kuris yra palaikomas vienomis įtikinamiausių kada nors matytų veiksmo scenų, bei Spielbergui būdingais nukrypimais nuo standartų. Tai labai vizualus kurinys ir kai kurie kadrai, neabejoju, pasiliks su jumis ir po filmo. Tiek susišaudymai, tiek sprogimai atrodo stebinančiai tikroviški, nevengiama stambaus plano ir grafiškų vaizdų, tačiau jų nesumaišysi su dokumentika. Dramatiška kameros pozicija ir apšvietimas puikiai atlieka savo vaidmenį kas bene tobulai suderina meninę išraišką su realistiškumu.

Kalbant apie nestandartinius sprendimus, galima išskirti tai, kaip yra pateikiama Miuncheno tragedija. Ji yra papasakojama trumpais intarpais išmėtytais po visą filmą, iš lėto atidengiant pilną vaizdą, kas ilgoje istorijoje tarnauja kaip veikėjų motyvacijos priminimas tiek jiems patiems, tiek ir žiūrovams.

Filmo kūrėjai tikrai nėjo lengviausiu keliu, ypač kai dar pradžioje yra užsimenama, apie veikėjų misiją pašalinti 11 taikinių. Iškart ėmiau spėlioti, kaip galima viską sutalptinti, kad ir į beveik trijų valandų filmą. Bet kūrėjams visgi pavyko. Nebuvo momento, kai filmas tapo našta ir tiesiog „reikėjo“ užbaigti jį žiūrėti. Istorija vystosi organiškai su pakankamai netikėtų posūkių, kurie išlaiko dėmesį iki pat pabaigos.

Kalbant apie aktorius, nenuostabu, kad „Miuncheną“ (kaip ir kitus Spielbergo projektus) perkelti į ekranus susirinko žymių aktorių grupė. Danielis Craigas („Džeimsas Bondas“), Geoffrey Rushas („Karibų piratai“) ir Ericas Bana („Halkas“, „Troja“) yra keli iš jų, kurie iš pradžių gali pasirodyti kaip keisti pasirinkimai, tačiau kai užmiršti jų senesnius vaidmenis, viskas stoja į savo vietas. Negalėčiau pasakyti, kad kažkuris iš jų yra išskirtinai nepakartojamas šitame filme (įdomus Geoffrey Rusho veikėjas yra arčiausiai to), tačiau tai niekad nekrenta į akis tiek, kad taptų problema.

Taip pat verta paminėti, kad muziką filmui kūrė John Williams – visiškas sunkiasvoris kalbant apie filmų garso takelius, įgarsinęs filmus kaip „Žvaigždžių karai“ ir „Haris Poteris“. Tik čia jis yra gerokai subtilesnis ir mažiau pastebimas. Filme nedažnai girdimas foninis garso takelis, jis atsiranda vos keliose vietose padėti veiksmui, ir sudalyvauti prisiminimų scenose. Bet tik sulaukęs titrų atkreipiau dėmesį į muziką ir prisiminiau, kad ją jau girdėjau šitame filme. Tiesiog ji taip subtiliai įpaišyta į kadrą, kad niekad neiššoka aukščiau veiksmo ekrane.

Vienintelis kabliukas, už kurio galėčiau užkibti, šmėsteli filmo gale. Šiaip jau subtilios, metaforų nestokojančios istorijos apibendrinimas, atrodo, šiek tiek iškrenta iš konteksto, kai pabaigoje beveik pirštu parodoma ką tos detalės reiškia. Tarsi pagalba tiems, kurie kažkuriuo metu nustojo sekti filmą. Aišku tai smulkmena, kuri bendro įspūdžio nesugadina ir yra pastebima galbūt tik todėl, kad visas filmas iki to yra taip puikiai suręstas.

Jei trumpai

Atsižvelgiant į sudėtingą temą, tai yra prieinamas filmas labai plačiai auditorijai. Puikiai nufilmuotas, su daugiau įtampos nei tikriausiai tikitės, nauja (daugmaž tikra) istoriją, ir dar nenusibodusiomis lokacijomis. Tokios kokybės filmas yra pakankamai retas reiškinys Holivude. Nes kad ir koks geras būtų režisierius, jis turi išsikovoti sau vardą, kad galėtų gauti finansavimą tokiems rizikingiems projektams. Džiugu, kad Spielbergas jau yra tokioje pozicijoje ir bene kiekvienas jo filmas yra garantija, kad pamatysi kažką įdomaus. Ne išimtis ir „Miunchenas“.

8.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Saulius / 2016 liepos 26

    Labai aktuali tematika šiandieninei Europai