Mirties nuosprendis

Death Sentence

Tiek kinuose, tiek per televiziją gana dažnai matome kriminalinių dramų. Tai būna ne tik filmai, bet ir serialai. Nepaisant to, koks yra pasirenkamas formatas, pats turinys jau eilę metų nesikeičia. Žinoma, buvo sukurta tikrai nemažai filmų, kurių turinys varijuoja įvairiai, tačiau viena pagrindinė linija yra išlaikoma visuose šio žanro filmuose. Tada viskas priklauso jau nuo to, kaip visa ta siužetinė linija yra pateikiama bendrai, į kokį apsiaustą ji įsukama. Tokio žanro atstovas yra ir režisieriaus Jameso Wano filmas „Mirties nuosprendis“, kuris buvo nepelnytai nuvertintas.

Turinys

Nikas Hiumas yra paprastas vyras, dirbantis vienos įmonės departamento vadovu ir turintis tobulą šeimyninį gyvenimą. Viskas klostos kaip iš pypkės, kol vieną vakarą jis tampa tragiško ir siaubingo įvykio liudininku. Tas įvykis visą jo gyvenimą apverčia aukštyn kojomis. Giliai sukrėstas ir vedamas sielvarto, Nikas imasi veiklos, apie kurią anksčiau nebūtų nė pagalvojęs. Galiausiai jis supranta siaubingą tiesą – jokios priemonės nėra netinkamos, kai sieki apsaugoti savo šeimą.

Su šiuo filmu režisierius Jamesas Wanas nukrypo nuo savo įprasto siaubo žanro, kuriame iki šiol jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Nepaisant to, kino kūrėjo įtaka ir stilius labai jaučiamas viso filmo metu. Tamsus, niūrus ir visą laiką įtampą išlaikantis filmas sugeba taip prikaustyti prie ekrano, kad atsiplėšti nuo jo yra tikrai sudėtinga. Taigi, net ir pasitraukęs iš savo komforto zonos J. Wanas puikiai susitvarkė su savo darbu. Gaila, kad šis filmas taip ir liko už borto, vos nenusitempdamas režisieriaus į tamsų kino kūrėjų kapinyną.

Siužetinė filmo linija yra tokia… Na, matyta tikrai ne vieną ir ne du kartus. Kažkas tragiško nutinka tobulai šeimynai ir tuomet viskas griūva, krinta, žlunga, kol galiausiai pagrindinis veikėjas ima keršyti ir tvatina visus iš eilės, o priešininkai krenta kaip malkos. Čia viskas yra daugiau ar mažiau panašiai. Skiriasi tik visos šios istorijos pateikimas ir pasakojimo stilius, o tai yra labai gerai. Galbūt kažko naujoviško ir nėra, bet filme palikti keli siužeto vingiai, kurie gali ne tik nustebinti, bet ir lengvai šokiruoti. Scenarijus ir veikėjų dialogai apdirbti gana neblogai, nors kartais ir atrodė juokingai.

Neabejotinai, filmas turi išskirtinį pliusą. Tai sugebėjimas išlaikyti žiūrovo dėmesį praktiškai visą rodymo laiką. Taip, pradžia yra kiek nuobodoka, šeimyninių vaizdelių kadrai rodomi kiek per ilgai, todėl po pirmų minučių jau ima kiek erzinti. Bet, galiausiai, viskas pereina į normalų vaizdą ir nuo tada veiksmas ima rutuliotis tiesiog pašėlusiu tempu. Viso filmo metu pasitaikė vos kelios scenos, kurios buvo ramios ir leido bent akimirkai atsikvėpti nuo ekrane nuolat besikeičiančių įvykių. Be galo smagu žiūrėti filmą, kuris priverčia nejučiomis įsikibti į sofos ranktūrį ar akimirkai sulaikyti kvėpavimą.

Filmo veikėjai pateikti gana gerai. Galbūt galima pastebėti tik tai, jog didžiausias dėmesys skiriamas dviems veikėjams. Visi kiti atrodo kiek skystokai. Kita vertus, pagrinde toks tikslas ir buvo. Susipriešina du žmonės – Nikas ir jo priešininkas Bilis. Tikrai įdomus, kiek daugiau nei pusantros valandos trunkantis susidūrimas.

Filme taip pat galima išvysti ir smulkių detalių iš ankstesnių režisieriaus filmų, tarkim iš „Pjūklo“. Akylesni žiūrovai tikrai sugebės pastebėti šiuos antrame plane esančius motyvus.

Techninė pusė

Labai džiuginantis dalykas šiame filme yra garso takelis. Muzikinės kompozicijos kiekvienai scenai parinktos labai gerai, puikiai sugeba sukurti niūrią ir pavojingą atmosferą ir atskleisti kiekvieno veikėjo emocijas. Ypatingai gerai į visą filmo kontekstą įsipaišo oficialiame garso takelyje esantys kūriniai „Sorrow“ ir „Going Home“. Ypatingai pastarasis, kuris vienoje scenoje tiesiog stulbinamai sustiprina veikėjo akyse matomą įniršį. Tuo metu galima pajusti kūnu bėgiojančius šiurpuliukus.

Operatoriaus darbas taip pat labai geras. Išties gerai nufilmuotos susišaudymų ir muštynių scenos, sugebančios priverstu krūpčioti. Kai kurie sprendimai (pvz., vaizdas iš viršaus) tik dar labiau pagyviną visą veiksmą ir leidžia labiau įsijausti į filmą. Trūko tik vieno dalyko – sulėtinimų. Kartais buvo rodomos tokios scenos, kurios tiesiog prašėsi sulėtinamos. Taip būtų sukurtas dar stipresnis efektas.

Būtent sulėtinimas montažo metu buvo iškeistas į nublankstančius kadrus, kai matome ne ištisinį veikėjo judėjimą, o vieno kadro išblukimą, o kito ryškėjimą. Tokie sprendimai jau ganėtinai pasenę, tad ne itin džiugino. Visa kita su montažu buvo gana geri ir prisikabinti nelabai buvo prie ko. Garso montažas buvo nepriekaištingas.

Aktoriai

Kaip minėjau anksčiau, pagrindinės žvaigždės šiame filme buvo dvi – skaniausiai Holivude kvepiantis Kevinas Baconas ir Garretas Hedlundas.

Žinoma, labiau žvaigždė žibėjo Kevino Bacono rankose. Aktorius sugebėjo nepriekaištingai atlikti savo vaidmenį ir per visą filmą parodyti kaip kito žmogus nuo siaubo nemačiusio ir visiškai nuo sielvarto atbukusio vyro. Kiekviena aktoriaus mimika atrodė tiesiog nepriekaištingai ir dėl to jį stebėti buvo be galo malonu. Galima sakyti, kad kas kelias minutes keitėsi jo veikėjo gyvensena, jis tapo vis tuštesnis, kol galiausiai ginklas jo rankose gulėjo kaip vaikas, o pirštas ant nuleistuko nedrebėjo.

Garretas Hedlundas taip pat pasirodė puikiai. Jaunosios kartos aktorius buvo visiškai kitoks, nei esame įpratę jį matyti. Tikrai kitoks pasirodymas, nei vėliau, jau po šio filmo sekę vaidmenys „Trone: Palikime“ ar „Kelyje“. Čia jis buvo be galo žiaurus ir pilnas neapykantos, o jo emocijos labai jautėsi, kad ir, gaudynių po miestą scenoje, ar filmo pabaigoje. Tikrai, gana aukštos kokybės pasirodymas.

Likę aktoriai gal ir gerai atliko vaidmenys, bet nebuvo labai išskirtiniai. Paminėti galima Kelly Preston, Aisha Tyler, Johną Goodmaną ir Mattą O‘Leary. Visi kiti daugiau ar mažiau nublanko prieš pagrindinį duetą.

Verdiktas

„Mirties nuosprendis“ yra puikus įtemptos kriminalinės dramos pavyzdys, kuriame net šiek tiek nuvalkiota istorija gali būti pateikta įdomiai ir nenuspėjamai. Ypatingai stiprus pagrindinių aktorių duetas sugeba taip įtraukti į veikėjų pasaulius, kad sunku nukreipti žvilgsnį bent sekundei, o garso takelis visą šį efektą dar labiau sustiprina. Ir nors filme yra problemų, visos jos nublanksta prieš paskutinę sceną.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles