MĖNESIO REŽISIERIUS. Dvikova

Duel

Amerikiečiai, automobiliai ir greitkeliai yra suaugę vienas su kitu taip, kaip tik gali suaugti sistema, atsiradus dėl to, kad tam tikros konspiracijos trukdė geležinkelių plėtrą. Žmonės yra įpratę prie kelias valandas trunkančių kelionių, ir tai užima tam tikrą nišą kultūrinėje sąmonėje. Tokią kasdienišką, negrėsmingą nišą. „Dvikova“ yra apie tai, kaip tą kelio romantiką suardo nekontroliuojamas iracionalus pyktis.

David Mann (Dennis Weaver) yra paprastas vyras, verslo reikalais vykstantis į kelionę. Jis turi pasiekti kliento ofisą, prieš šiam išvažiuojant atostogauti. Mylia seka mylią, atšiaurus kraštovaizdis slenka pro šoną, kartais šmėsteli degalinės ir miesteliai. Tačiau staiga David tenka aplenkti lėtai slenkantį ir labai dūmijantį cisterną traukiantį sunkvežimį. Šio vairuotojas tai priima kaip įžeidimą. Ir gali būti, kad negarbę jis ruošiasi nuplauti David krauju. Gaudynės prasideda!

Stephen King paprastai rašo knygas apie Naujosios Anglijos regioną, nes tai yra pati nuobodžiausia JAV dalis. Floridoje bent kartais krokodilai ką nors suėda, o kitose valstijose kas nors šaudosi ar verda metamfetaminą (kartais abu dalykus daro vienu metu). Todėl labai įdomu transformuoti tuos visiškai užmigusius ir nuobodžius miestelius į siaubo areną, kur antgamtinio blogio akivaizdoje atsiskleidžia užslėptos vietinių savybės ar dramos. Panašiai yra ir su „Dvikova“ – sunkvežimio vairuotojas yra nepaaiškinamo blogio įsikūnijimas, kurio vieninteliu tikslu tampa David persekiojimas ir kankinimas, ir kuriam nereikia jokių kitų motyvų. Jis tiesiog žaidžia savo žiaurų žaidimą, ir nuo jo neįmanoma pabėgti. Tai, kad filmo metu nieko neatskleidžiama apie sunkvežimio vairuotoją, yra vienas nuostabiausių dalykų, kuris galėjo ištikti tokį filmą.

Tuo tarpu David, kaip veikėjo, kūrimas yra labai efektyvus. Jau pačioje filmo pradžioje sužinome, kad jam trūksta agresyvumo, trūksta valios apsispręsti. Todėl toliau galime stebėti kaip šie būdo bruožai jam kliudo kovoje su sunkvežimiu-žudiku ir kaip jam reikia galiausiai perlipti per save patį. Juo labiau, kad jis yra nemenkai motyvuotas tęsti kelionę vietoje to, kad apsisuktų ir lėktų namo. Čia gi svarbus verlso susitikimas, o juk niekas nėra pasiruošęs „žudiko sunkvežimyje“ atvejui. Na, gal išskyrus pakelės prostitutes. Šiaip ar taip, smagu stebėti šią veikėjo charakterio arką.

Įdomu tai, kad filmą reikėjo prailginti norint jį rodyti Amerikos kino teatruose. Dalys, kurios buvo nufilmuotos vėliau, pakankamai harmoningai įsilieja į istorijos visumą ir padeda suteikti nuotaiką, ypač filmo pradžioje. Keista, nes paprastai visokie studijų triukai baigiasi tik ašaromis ir dantų griežimu.

Dennis Weaver vaidina filme, kuris yra beveik mono-spektaklis, ir jam sekasi tikrai gerai. Jis puikiai perteikia tokį gal šiek tiek agresyvumo ir gebėjimo pastovėti už save stokojantį priemiesčio gyventoją, ir gerai parodo jo vidinę kovą stengiantis išsigelbėti iš mirties nasrų (šiuo atveju – ratų). Kiti veikėjai kaip ir negauna progos pasireikšti daugiau nei tik statistai. Na, sunkvežimį dar galėtume laikyti atskirtu veikėju, ir jis yra beveik pasiryžęs važiuot tiesiai į kito „Mad Max“ filmo aikštelę.

„Dvikova“ yra neblogas, nors kartais lėtas, kartais labai įtemptas trileris (nepavadinsi kažkaip siaubo filmu, nors tai gal ir tiktų). Jis tikrai nėra pompastiškas ir epiškas kaip vėlesni Spielbergo darbai, bet visgi įdomu pažiūrėti, kaip sekasi daryti mažesnę istoriją.

8.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. kaimynas iš 12 buto / 2016 rugpjūčio 1

    man tai labai šitas patiko. tikrai puikus kino genijaus debiutas