Medžiotojas ir Ledo karalienė

Pasakos vilioja režisierius: nereikia mokėti už autorines teises, jas bent iš pavadinimo atpažįsta visi, o remiksuot gali kiek lenda, niekas neužprieštaraus. Jei iš „Ledo Karalienės“ atsimeni tik tiek, kad ten buvo „Ledo Karalienė“ – puiku. Jei manei, kad „Snieguolės“ didžiausių trūkumu buvo snieguračka Stewart – dar geriau. Tavęs laukia Medžiotojas!

Šiame filme prišaudoma keletas zuikių. Štai išsiaiškinsi, kaip Ravena (Charlize Theron) iškilo į galią, matytą praeitame filme. Sužinosi, kaip jos sesuo (Emily Blunt) tapo Ledo karaliene, užkietinančia vaikų širdis prieš meilę ir verčianti juos savo elitiniais medžiotojais, kurių vienu buvo ir mūsų protagonistas (Chris Hemsworth). O štai atkariautoje Snieguolės karalystėje kyla neramumai: nuo piktosios karalienės likęs auksinis veidrodis šneka jai piktus dalykus, todėl ji įsako jį pervežti ten, kur jis niekam negalės padaryti žalos. Tačiau veidrodis dingsta, o jį surasti gali tik Medžiotojas…

Ir kaip smagu, kad nėra Snieguolės! Turbūt galima priskaldyti tris tumblr vežimus svarstant ar čia ne seksizmas, ne diskriminacija, kad tęsinys atsikrato pirmos dalies pagrindine veikėja, bet aš tik džiaugiuos mažiau tam tikrų aktorių matydamas. Turint minty, kad pirmasis filmas nesveikai išaukštino (palyginus su pasaka) Medžiotoją, paversdama jį tikru veikėju, tai nieko nuostabaus, kad tikrasis filmo sūnus ir toliau veda seriją (ir nereikia abejoti, ar autoriai galvoja apie tęsinį – jis tikrai sukasi jų galvoje).

Nežinau, ar reikia kalbėti apie pasakos modernizavimą, kai atrodo, kad filmas daugiau ar mažiau ją supranta. Sunku perteikti tą jausmą, bet „Medžiotojas“ labai gerai laviruoja ant pasakos ir paprastos fentazi ribos. Vienas geriausių dalykų yra tai, kad pasaulis yra paslaptingas ir patiems veikėjams, o magija yra pakankamai reta. To, iš dalies, nesupranta high-fantasy rašytojai. Kuo daugiau magų ir burtininkų primėtai, tuo magija mažiau ypatinga. Tačiau čia ją turi tik blogosios karalienės ir tam tikros stipriai magiškos vietovės. Ir iš karto viskas gražiau, rimčiau atrodo!

Stiprus pasakos formatavimas leidžia filmui labai daug kalbėti apie romantišką, viską nugalinčia meilę. Paprastai norėtum baltakiuot ir purkštaut, nes, na, kas šiomis dienomis kalba apie meilę, mes juk turime tinder ir skyrybų statistiką. Bet meilė – motiniška, romantiška, visokia – yra svarbi pasakojimo pasaulio ir veikėjų motyvacijos dalis. Pasakos Ledo karalienė užšaldo jausmus berniuko širdy. Filme ji tai stengiasi padaryti be magijos. Galiausiai perimi tą filmo-pasakos logiką ir pats, ir jokių problemų nematai.

Kalbant apie grožį, tai kostiumų ir dekoracijų specialistai nuostabiai pasistengė, ypač turint minty, kokia maža dalis filmo skirta ne Geralto iš Rivijos cosplayeriui Medžiotojui ar jo komiškiems pakeleiviams nykštukams. Tokios smulkmenos detalėms labai padeda. Pavyzdžiui, karaliaus laidotuvėse už Ravenos nugaros stovi pagal visą viduramžišką (vadinasi, ir šiuolaikinę) madą apsirėdę vyskupai. Maža detalė, bet padeda suteikti pasakai realistiškumo. Galų gale, visos pasakos vyksta karalystėje už devynių jūrų ir devynių kalnų, o ne kokiame kitame pasaulyje.

O ar gerai pasirodė aktoriai? Nereikia nei “tiesą sakant”, “nei prisipažinsiu” – aš niekad neslėpiau nemeilės Marvel komiksų filmams (išimtys – du naujausi „Iksmenų“ filmai ir „Deadpool“) ir kaip Medžiotojas Hemsworth yra daug smagesnis, negu kaip toras. Ypatingų vaidybos aukštumų jis nepasiekia, bet nėra ir medis. Be to, jam, kaip ir meilę Sarą vaidinančiai Jessica Chastain neblogai sekėsi išlaikyti šiaurietišką akcentą, tik neaišku, kokios šalies (Škotijos?). Chastain filme turėjo progą parodyt didesnę emocinę raišką, ir jei sekėsi tikrai neblogai. Tuo tarpu Charlize Theron ir Emily Blunt yra tobulai parinktos savo vaidmenims. Pirmoji yra viliojanti, valdinga ir grėsminga, vis mėtanti išraiškingus žvilgsnius. Blunt, tuo tarpu, turi tas dramatiškas akis, slepiančias traumą, bei turi to fizinio trapumo, perteikiančio jos veikėjos vidines problemas.

Ir tada pasižiūri žmogus IMDB… 6.2, Metascore 35. Kur aš suklydau? Ar klysta jie visi? Aišku, kritikas neturi atsakomybės bendram konsensusui, nes jei jis tik perteiktų bendrą nuomonę, tai kam jis būtų reikalingas? Tačiau tokie momentai atneša abejonės širdin. Tačiau vienaip ar kitaip sakysiu, kad „Medžiotojas“ yra geras, net smagus filmas. Kaip pasaka, jis užsidirba geros valios taškų, kitaip nei kiti filmai, akimirksniu sudeginantys bet kokius pozityvius jausmus savo banaliom manipuliacijom. „Medžiotojas“ gali pasigirti geru aktorių ansambliu, vizualiniu stiliumi, šiek tiek vietoje ir laiku padėto humoro ir pojūčiu, kad tau seka pasaką apie meilę ir klastą. Norėčiau, kad komiksų filmai iš to pasimokytų.

Tik ne „Dredd“. „Dredd“ beveik tobulas.