Woody Allenas – produktyvus 82 m. senukas, savo sąskaitoje turintis net 24 „Oskarų“ nominacijas, iš kurių laimėjo 4. Tai yra kino kūrėjas iš didžiosios „K“, kuris ne tik režisuoja, tačiau ir rašo scenarijus savo filmams. Už geriausią originalų scenarijų prestižiniam apdovanojimui buvo nominuotas ir jo filmas „Lemiamas taškas“, apie kurį šiandien ir pakalbėsime. Na, lemiamų taškų visgi šiek tiek pritrūko ir „Oskaro“ filmas nelaimėjo. 2006 metais pergalę šventė juostos „Avarija“ (angl. „Crash“) kūrėjai. Nors „Lemiamas taškas“ ir nėra kritikų geriausiai įvertintas Woody Alleno darbas, tačiau, kaip režisierius prisipažino, tai mėgstamiausias jo paties kurtas filmas.

Siužetas

Krisas Viltonas (akt. Jonathan Rhys Meyers) – paprastas vaikinas iš Airijos. Kažkada vilčių teikęs tenisininkas, svajonėms neišsipildžius ir profesionalaus sportininko karjerai nepasisekus, dabar pragyvenimui užsidirba treniruodamas turtuolius privačiame klube. Būtent ten Krisas susipažįsta su turtuoliu Tomu (akt. Mathew Goode). Pastarasis pakviečia Krisą kartu praleisti laisvalaikį ir apsilankyti operoje su jo šeima. Šis vakaras tampa lemtingu Krisui – jis susipažįsta su Tomo seserimi Kloja (akt. Emily Mortimer), kuri greitai susižavi treneriu, ir su Tomo sužadėtine amerikiete Nola (akt. Scarlett Johansson), su kuria įsiplieskia ypatingas ryšys. Reikalai pasisuka įdomia linkme…

Turinys

Nors britų kritikų juosta per daug nesužavėjo, tačiau „Lemiamas taškas“  laikomas pozityviu W. Alleno sugrįžimu (po serijos ne tokių sėkmingų filmų). Ir tam priežasčių yra nemažai. Nenuostabu, kad daugiau dėmesio nei įprastai W. Allenas susilaukė būtent iš britų. Filmo veiksmas vyksta Londone, o režisierius dažnai lygiagrečiai bando atskleisti miesto grožį ir perteikti miesto ritmo dvasią. Tą magiją, kurią W. Allenas skleidė vaizduodamas savo labai mylimą Niujorką, perspjauti sunku, tačiau, mano galva, šioje juostoje režisieriui pavyko išlaikyti sau būdingą stilių ir tai pateikti pakankamai skoningai.

Juosta, nors ir neturi W. Allenui būdingų įprastų juokelių, tačiau vis tiek sugeba priversti nusišypsoti. Čia galima rasti ganėtinai kompleksiškus ir neblogai atskleidžiamus personažus – Krisą ir Nolą. Jų tarpusavio santykis ir ryšys čia gimdo įvairias emocijas, o įvykiai, nutinkantys herojams, vis labiau įtraukia į siužetą. Juostoje užkabinamos įvairios temos, stipriai kvestionuojamos moralės normos. W. Alleno darbas pasižymi daugiasluoksniškumu – čia yra nemažai vietos kapstymams giliau. Ne vienas filosofuoti mėgstantis žmogus po peržiūros dar turbūt nemažai apie jį galvos, o jei žiūrės ne vienas – tai turės puikios medžiagos diskusijoms. Juostos tempas netolygus, tačiau emociškai intensyvus – siužeto vingiai apgalvoti gan sumaniai. Šiame W. Alleno kuriamame psichologiniame trileryje nemažai dėmesio skiriama ir erotikai, kuriame visu gražumu spindi režisieriaus labai mėgstama aktorė Scarlett Johansson. Taigi, vyriškoms (ir kai kurioms moteriškoms) akims peržiūra šiuo atžvilgiu turėtų būti gan maloni. Jonathanas Rhysas Meyersas taip pat per daug nenusileidžia. Na, o jei ir tam tikrais atžvilgiais aistros jo įkūnytam personažui trūksta, tai susikaupusi energija niekur per ilgai neužsilaiko, kol galiausiai ištrūksta.

Prie ko galima prikibti? Prie tam tikrų kriminalinių tyrimo aspektų. Tačiau, juostos centrinė ašis yra kitur, taigi iš dalies tam tikros klaidos šiuo atžvilgiu yra atleistinos.

„Match Point“ („Lemiamas taškas“) – tai yra terminas naudojamas tenise, kuris reiškia, kad pelnius taškus, laimimas arba pralaimimas mačas. Juostoje terminas įgyja simbolinę reikšmę ir labai gerai atspindi įtampą, jaučiamą kulminacijos metu – viskas arba nieko.

Aktorių darbas

Pagrindinį personažą Krisą įkūnijęs Jonathanas Rhysas Meyersas, nors ir buvo keletas vaidybinių kliurkų, paliko neblogą įspūdį. Iki nūdienos tai yra bene žinomiausias jo darbas. 20 metų Scarlett Johansson (žinoma iš filmų „Ji“, „Pasiklydę vertime“, „Keršytojai“), suvaidinusi Nolą, W. Alleno juostoje puikiai demonstruoja savo talentą ir potencialą. Nenuostabu, kad režisierius dar ne kartą kvietė ją filmuotis savo projektuose. Tomą įkūnijęs Matthew Goode‘as ir Kloją suvaidinusi Emily Mortimer už antraplanius vaidmenis verti gerų žodžių. Aktoriai parinkti puikiai.

Techninė pusė

Kinematografiškai juosta pateikta ganėtinai gražiai – kaip šiek tiek minėjau anksčiau, W. Allenas nepraleidžia progos sau būdingu stiliumi pavaizduoti aikštelių, gatvelių, namelių ir pan. Gan dažnai buvo naudojami stambūs planai, kurie padėdavo suprasti, ką jaučia pagrindiniai juostos herojai. Filme dažnai skambanti klasikinė muzika (Bizet, Verdi, Rossini…) kuria aristokratišką ir intelektualią atmosferą, o kitos garso kompozicijos sustiprina norimą išgauti įspūdį. W. Alleno filmo vaizdo montažas, nors ir yra painių vingių, siužetinės linijos suvokimui netrukdė.

Santrauka

„Lemiamas taškas“ – tai gan intensyvus, aštrus ir preciziškai tikslus Woody Alleno darbas, kuris greitai įtraukia ir išlaiko dėmesį iki pat pabaigos. Juosta, kurioje paliečiamos moralės ir neištikimybės temos, priverčia pajausti įvairų spektrą emocijų. Nors tai yra viena ilgiausių Woody Alleno juostų, tačiau 124 filmo minutės neprailgsta.

8.9
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
9.5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles