Penktadienis 13-oji. 2015 metų lapkritis. Paryžius. Šešiolika minučių po devintos vakaro pasigirsta sprogimas prie „Stade de France“ stadiono, kur tuo metu draugiškas futbolo varžybas žaidė šeimininkų ir Vokietijos rinktinės. Po trijų minučių dar vienas sprogimas. Po daugiau nei pusvalandžio trečias. Tarp šių sprogimų keli savižudžiai susiprogdino kitose miesto vietose, per JAV roko grupės „Eagles of Death Metal“ koncertą Bataclan teatre įvyko masinės šaudynės. Per šį vieną kruviniausių naujųjų laikų Prancūzijai vakarų žuvo 130 žmonių, dar beveik 400 buvo sužeisti. Po to sekė Nica, Briuselis. Visai neseniai Londonas ir Sankt Peterburgas. Iki tol buvo Niujorkas, tas pats Londonas, Maskva. Ganėtinai makabriška, kai praėjus nepilniems metams po išpuolių Paryžiuje, tame pačiame mieste įvyko Bertrando Bonello filmo „Nocturama“, pasakojančio apie jaunuolių įvykdytą teroristinį išpuolį Prancūzijos sostinėje, premjera.

Vieną dieną būrelis jaunuolių pradeda savo misiją. Užtikrintai, tiksliai, kaip suplanuota. Jų tikslas – susprogdinti kelis objektus Paryžiuje. Po išpuolių jie susitinka viename prekybos centre. Čia jie linksminasi su parduotuvėse esančiais daiktais, matuojasi prabangiausius drabužius, iškelia prabangią vakarienę ir laukia, kada bus saugu pasišalinti ir grįžti namo. Grįžti į miestą, kurį jie pakeitė negrįžtamai.

Pirmojoje juostos dalyje mes matome pasiruošimą sprogimams, jaunuoliai vykdo iš anksto sugalvotą planą. Nors vyksta nuolatinis judėjimas iš vienos vietos į kitą, jis tęsiamas labai ilgai, pradžioje nevyksta praktiškai jokios komunikacijos ar dialogų. Dėl to galiausiai kiek pabosta ilgą laiką tik žiūrėti į jaunus paryžiečius einančius iš namų į metro, iš metro į miesto centrą, iš vienos mašinos į kitą. Nors stebėti šį procesą pabodo, tačiau tai atskleidė veikėjų kruopštumą, nuoseklų plano vykdymą (žinoma, su šokiais tokiais netikėtumais. O ką, galvojote, kad viskas eis kaip sviestu patepta?). Tik vėliau į nuolatinį jaunuolių judėjimą įterpiami trumpi epizodai iš praeities, kurie šiek tiek leido suprasti, kas yra filmo personažai.

Antroji juostos dalis, kuomet jaunuoliai po išpuolių susitinka tuščiame prekybos centre, išjudina siužetą, įneša gyvybės ir įprasmina filmo pavadinimą. Nocturama yra vieta zoologijos sode naktiniams gyvūnams, pavyzdžiui, šikšnosparniams. Žmonės dienos metu gali juos apžiūrinėti, o patys gyvūnai nesupranta, kad yra diena. Jie galvoja, kad yra naktis ir jaučiasi niekieno nestebimi. Jaunuoliai būdami niekieno neprižiūrimame prekybos centre irgi jaučiasi kaip tie naktiniai gyvūnai. Pirmiausiai nedrąsiai ima matuotis parduotuvėse esančius drabužius, kol galiausiai visu garsu pasileidžia muzika ir nevaržomai linksminasi. Daugelis iš jų jaučiasi nebaudžiami ir saugūs, tik kelių galvose vis sukirba mintis, kad viskas gali baigtis tragiškai.

„Nocturama“ nėra tas filmas, kuris jums suteiks visus norimus žinoti atsakymus. Kaip tik, režisierius ir scenaristas Bertrandas Bonello užduos daugybę klausimų , o sprendimus paliks visiškai jūsų interpretacijai. Nėra parodoma, kodėl jaunuoliai nusprendė įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą ir kaip jie visi tam pasiryžo. Keletas trumpų scenų iš praeities gali pamėtyti užuominų, už kurių užsikabinus, galima pradėti dėlioti išsibarsčiusią motyvų mozaiką. Per daug kontroliuojantys gimdytojai, nenoras tapti tokiais pilkais žmonėmis, kokie yra jų tėvai, pasipriešinimas švietimo dėstomam vienakrypčiam mąstymui. Tai tik keletas siūlo galų, kuriuos, norėdami, pradėsite traukti, kad pasiektumėte veikėjų elgesio priežastis.

Viena aišku, jie jautėsi padarę įspūdingą darbą, po kurio išaušusi kita diena nebebus tokia pati. Jiems, Paryžiui, Prancūzijai ir galbūt visam pasauliui.Galima suprasti, kad jaunuoliai tikėjosi pradėti naują erą. Tą, kur po tamsos ateina šviesa. Naująjį renesansą. Kiek tokie norai išsipildė, nesužinosime. Šis įvykis tikrai pakeitė jį įvykdžiusių žmonių gyvenimus. Vis tik naivu tikėtis, kad šie jauni maksimalistai, kad ir fikcinėje Nocturamos tikrovėje, bus prisimenami taip pat, kaip istoriniai prancūzų revoliucioneriai, kurių veiksmai pakeitė ne tik šalies, bet ir viso pasaulio kryptį. Nors aliuzijų į XVIII-XIX a. Prancūzijoje vykusius sukrėtimus taip pat galima rasti.

Per įvairius simbolius, kurių pagalba Bertrandas Bonello konstravo „Nocturamą“, galima atrasti šių laikų atspindžius. Jaunuolių grupė yra tarsi šiuolaikinės Prancūzijos visuomenės veidrodis. Skirtingų tautybių, tikėjimų jaunuoliai parodo dabartinės prancūzų tautos daugiakultūriškumą. Ir nors kai kurie veikėjai užsimena, kad po tokio žygdarbio jie tikrai keliaus į rojų, „Nocturamoje“ išpuoliai nėra siejami su religija. Tai labiau noras išjudinti nusistovėjusį vertybinį pamatą ir kasdienybę. Ir čia galima įžvelgti simbolinę ironiją: veikėjai nori pasipriešinti dabartinei Vakaruose įsigaliojusiai vartotojiškai gyvensenai, tačiau pasislepia tokio gyvenimo būdo „šventykloje“ ar „maldos namuose“ – didžiuliame prekybos centre. Ir sėdi naujai iškepti teroristai ne tyliai ramiai, o naudojasi vartotojiškumo pagimdytomis gėrybėmis ir mėgaujasi jomis. Tad natūraliai kyla klausimas, ar jaunuolių noras padaryti kažką didingo ir pradėti naują erą buvo tik naivus jaunatviškas entuziazmas, o mėgavimasis materialiomis gėrybėmis, žmogiškas silpnumas?

Ir nors siužetas bei jo vystymas galėjo kiek pabosti, „Nocturama“ tiesiog žydi savo stilistiniu pateikimu. Puikus kameros darbas, sekiojantis jaunuolius jų išpuolio dieną, persipinantis su didingomis Paryžiaus panoramomis ar alegoriniais kadrais. Į visa tai įmaišomas ir puikus muzikinis takelis. To paties Bertrando Bonello sukurtos melodijos, alsuojančios šiuolaikinio miesto ritmais gerai derėjo su nuolatos judančiais jaunatviškais maksimalistais.

Mintis apie šį filmą Bertrandui Bonello kilo anksčiau negu buvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai Paryžiuje. Vis tik toks filmas ir negalėjo pasirodyti anksčiau, nes jis puikiai atspindi dabartinę padėtį pasaulyje. Tik galbūt sunku nešališkai ir abejingai žiūrėti į naivius jaunuolių siekius filme, kai mes gyvename tokiu laiku, kai žmonija yra ant susinaikinimo slenksčio. Žinoma, hiperbolizuoju, tačiau pažvelgus pro langą, atrodo, kad bagėsi tas taikus Europos stebuklas, apie kurį interviu, važiuodamas troleibusu, minėjo Rytis Zemkauskas.

8.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
10
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles