KP’17 Du loterijos bilietai

Two Lottery Tickets

Maždaug prieš dešimt metų kino pasaulyje prasidėjo tai, kas ilgainiui įgavo rumunų Naujosios bangos pavadinimą. Europa ir pasaulis atrado šią šalį ir jos kiną, atvirai kalbantį apie socialistinę praeitį ir jos paženklintą dabartį. Talentingi Rumunijos kino kūrėjai sugebėjo įrodyti ir parodyti, kad ta posovietinė realybė gali būti įdomi ir aktuali ne tik vietinei rinkai, bet ir daug platesnei auditorijai. Tą liudija ir gausus prestižinių kino apdovanojimų derlius, kuriuos šios šalies filmai pelno įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. O tai, kad rumunų Naujosios bangos fenomenas tęsiasi jau ilgiau nei dešimtmetį, liudija, jog šios šalies kino kūrėjų filmai seniai nebežaidžia savotiškos egzotikos korta (Vakarų šalių, išvengusių „raudonojo gėrio“, publikos atžvilgiu) – neblėstantis susidomėjimas rumunų kinu rodo, kad šios šalies kino kūrėjai sugeba kalbėti universaliomis temomis, galinčiomis patraukti bet kurio žiūrovo dėmesį. Galbūt ne be reikalo šiemet „Kino pavasaris“ Rumuniją paskelbė festivalio šalimi – partnere. Tačiau jei iki šiol daug kam rumunų kinas asocijavosi su sunkiomis, nepatogiomis temomis, niūria aplinka ir slogia atmosfera, yra puiki proga susipažinti ir su kita – gal kiek netikėta, tačiau ne mažiau patrauklia šios šalies kino puse. Jaunas rumunų režisierius Paulas Negoescu, iki šiol sukūręs 10 trumpametražių, o 2012 m. debiutavęs su ilgo metro filmu – komedija „Mėnesis Tailande“ (rum. „O luna in Tailanda“), pristato savo antrąjį ilgametražį – taipogi komediją „Du loterijos bilietai“ (rum. „Doua lozuri“). Beje, ši istorija pagal XIX a. pab. – XX a. pr. rumunų rašytojo Iono Lucos Caragiale’ės apsakymą, ekrane atgimsta ne pirmą kartą – dar 1957 m. ją ekranizavo Aurelis Miheles’as ir Gheorghe’as Naghis.

Kažkur Rumunijos užkampyje gyvena nevykėlis mechanikas Dinelis (akt. Dorian Boguta), kuriam su negausiais klientais, jo garaže paliekančiais tik į metalo laužą betinkančius automobilius, neretai dar tenka apsipykti dėl tų kelių skatikų, kurių vertas jo darbas. Niekas jam gyvenime nesiseka – kišenėse nuolat švilpia vėjai, o to nebeapsikentusi žmona paliko jį ir išvyko į Italiją. Šiokią tokią paguodą Dinelis randa nebent bare besišnekėdamas su dviem panašaus likimo draugeliais – Siliu (akt. Dragos Bucur) ir Pompiliju (akt. Alexandru Papadopol), nors dažnai net ir kartu sudėjus visų trijų piniginių turinį, neužtenka sukrapštyti net alaus bokalui. Vis tik vieną dieną Silis, nesėkmingai bandantis prasimanyti greitų pinigų lažybose, įkalbina Dinelį pabandyti laimę ir nusipirkti loterijos bilietą, juolab, kad didysis prizas – net 6 milijonai eurų. Ir… kaip ten sakoma, sėkmė šypsosi kvailiams – Dinelio bilietas laimi loterijoje! Viskas būtų labai puiku, jei ne viena smulkmena – akimirką šyptelėjusi, įnoringoji Fortūna ima ir atsuka visai kitą savo kūno dalį: dar prieš paskelbiant laimėjimą Dinelis sugebėjo prarasti laimingą bilietą, ir dabar belieka tik rautis plaukus. Tačiau jo draugeliai imasi iniciatyvos surasti pradingusį vertingąjį popierėlį – po atliktos Dinelio kaimynų apklausos paaiškėja, kad teks riedėti į Bukareštą. Taigi, nuotykiai ir 6 milijonų medžioklė tik prasideda…

Kaip jau minėta įžangoje – galbūt daugeliui rumunų kiną teko pažinti tik sunkių, rimtas socialines ir moralines problemas nagrinėjančių dramų pavidalu. P. Negoescu puikiai parodo, kad rumunai moka juokauti ir gali nesunkiai priversti visą salę plyšti iš juoko. Komiškos šios juostos situacijos kyla iš personažų ir tiesiog „genialių“ sprendimų, o kartais – tiesiog iš nujautimo, kad jie pasielgs būtent taip – nors tai dar nereiškia, kad tie jų sprendimai yra bent kiek logiški. Bežiūrint į ekraną taip ir sukasi mintys, ką šitie trys gudručiai dar sugalvos. O sugalvoti jie netrunka! Kitaip tariant, jei ir yra kas blogiau už dundukus – tai dundukai su iniciatyva. Tačiau jų kvailystės neerzina – ir nors jų nesėkmes stebėti yra labai smagu, vis tik kažkur, širdies gilumoje, norisi, kad jiems pagaliau pasisektų.

Visa juosta yra lengva, paprasta, neįpareigojanti ir tuo pačiu metu šviesi bei nuoširdi. Šiltos vasaros dienos saulėkaita, ryškios spalvos, mistinės spalvos automobilis, trys žioploki rumunai ir nežinia kur dingęs 6 milijonų eurų vertės loterijos bilietas – viskas yra tiesiog subalansuota sukurti gerą nuotaiką. Filmas paprastas ir nepretenzingas, jo humoras – subtilus ir nepiktas, tačiau kai kurios scenos priverčia balsu kvatoti visą salę taip, kad sunku sustoti.

Pagrindinius trijų (ne)laimėlių – naivaus bėdulio Dinelio, plevėsos Silio ir kartais „proto balsu“ tampančio Pampilijaus – vaidmenis sukūrė žinomi rumunų aktoriai Dorianas Boguta, Dragos‘as Bucur‘as ir Alexandru Papadopolu. Pirmąjį buvo galima išvysti kitame Rumunijos kino hite „Pono Lazaresku mirtis“ (rum. „Moartea domnului Lãzãrescu“, 2005 m.) ir 2014 m. „Kino pavasario“ konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ rodytame Andrei‘aus Gruzsniczkio filme „Tą ir reikėjo įrodyti“ (lot „Quod erat demonstrandum“, 2013 m.). Antrasis taip pat pasirodė jau minėtoje dramoje „Pono Lazaresku mirtis“, Kanų kino festivalio paralelinėje konkursinėje programoje rodytoje romantinėje dramoje „Antradienis po Kalėdų“ (rum. „Marti, dupã Crãciun“, 2010 m.) ir šiemet „Kino pavasaryje“ taip pat rodomame kitame iš tos pačios Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programos pas mus atkeliavusiame draminiame trileryje „Šunys“ (rum. „Câini“, 2016 m.) . O trečiasis dar pernai šmėkščiojo neįtikėtino populiarumo vokiečių dramedijoje „Tonis Erdmanas“ (vok. „Toni Erdmann“, 2016 m.). Visi trys savo vaidinamus personažus įkūnijo puikiai – nors ir aiškiai jaučiama, kad tai daugiau tipažai, nei savarankiški veikėjai, jie yra ryškūs, saviti ir įsimenantys. Epizodiškai pasirodantys kiti aktoriai taip pat sklandžiai įsilieja į filmą.

Techninė pusė taip pat atrodo neblogai. Nors ypatingų kameros viražų ar kokio nors įdomesnio pažaidimo montažu čia ir nėra, to net nereikia. Tai tiesiog paprastai ir tvarkingai nufilmuota juosta – filmo kūrėjai nesiekė perspjauti savęs ar minimalaus (vos 40 000 Eur!) biudžeto rėmų.

„Du loterijos bilietai“ – neįtikėtinai smagi rumunų komedija, parodanti ir įtikinanti, kad šios šalies kino kūrėjai sugeba kurti ne tik rimtas dramas (iš ko patys šiame filme tiesiogiai ir pasišaipo). Smagus siužetas, lengva atmosfera, ryškūs ir įsimenantys personažų tipažai, paprastas ir nuoširdus pasakojimas, nepiktybinis humoras – tai komponentai, dėl kurių šį filmą tikrai malonu žiūrėti, o jo įspausta šypsena dar ilgai išlieka ir po seanso.

8.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles