Kieti bičai

Lietuviškas pavadinimų vertimas smogia dar kartą, ir smogia į paširdžius. „Kieti bičai”? Kuo tai susiję su „The Nice Guys”? Nei tiesiogine prasme, nei perkeltine, nei tiesiogine tai nelimpa filmo pavadinimui. Toks vertimas tiesiog jį nublankina, padaro labai… kaimietišką. Arba try-hard. Tiesa, apie patį filmą to nepasakysi.

Los Andželas, 1977-ieji. Jackson Healy (Russell Crowe) yra pusamžis samdomas smogikas, nors greičiau mušeika, už tam tikrą sumą įkrėčiantis į kaulus persekiotojams ir panašiems pašlemėkams. Holland March (Ryan Gossling) yra privatus detektyvas, realiai maustantis marazmatikes senukes ir šiaip nesitikintis iš gyvenimo nieko gero. Juos kartu suveda Amelia (Margaret Qualley), kuri yra kažkaip susijusi su mįslinga įspūdingos porno žvaigždės Misty Mountains mirtimi…

Įdomus dalykas: prieš tapdamas filmu, šis kūrinys turėjo būti serialu, tačiau žmonės nutarė, kad kaip serialas jis niekur nekeliauja, todėl galiausiai padarė filmu. Labai įdomu, turint minty, kad filmai dažnai laikomi rimtesne pasakojimo priemone, kuriai svarbiau „kur nors eiti” nei kas savaitę pasirodančiam epizodiškam serialui. Įdomi metamorfozė, šiek tiek susisiejanti su viena iš filmo problemų: jo pasakojimo tempas yra kiek nevykęs, labiausiai dėl to, kad jame jaučiamos dvi atomazgos. Kažkaip sunkoka vėl emociškai įsijausti į filmą, kai jau ką tik patyrei segmentą, galėjusį jį užbaigti. Aišku, tai dar ir režisieriaus kaltė, kad pasitelkė filmavimo triukus ir garsus, kuriuos mes naturaliai sietume su pabaiga… bet ne, filmas dar tęsiasi. Emociškai žiūrovas jaučiasi labai pasimetęs, sakyčiau.

Ir žiūrovas nenori būti labai pasimetęs, ypač kai žiūri dar tikrai neblogą komediją. Smagu stebėti ne tik Healy ir March sąveiką, bet ir jų bendravimą su March’o dukra Holly (Angourey Rice). Healy yra rimtesnis, niūresnis ir galbūt profesionalesnis iš jų dviejų, kiek tokiu gali būti mušeika (net jei mušt tenka pedofilus ir panašius veikėjus). March, tuo tarpu, yra pakankamai energingas keistuolis, kuris kaip ir turėtų atitikti komiško veikėjo statusą, bet jame yra to tamsumo, kuris suteikia visapusiškumo. Ir dar alkoholizmas, nereikia pamiršt to. Turint minty, kad čia yra 70-ųjų Los Andželas, veikėjams teks apsilankyti ne viename bare ar vakarėlyje, o ten progų išgerti netrūksta. Smagu dar ir tai, kad minėta Holly yra vienas iš tų retų smagių vaikų (ar 13 metų dar vaikai? Kita vertus, jei ji paauglė, tai smagūs paaugliai personažai dar retesni) personažų, ir net labai neprieštarauji, kad ji kišasi yra vyriškus KIETŲ BIČŲ nuotykius.

Taip atsidžiaugus veikėjais reikia paapgailestauti, kad filmui trūksta antagonisto. Geras blogietis yra beveik toks pat svarbus, kaip geras protagonistas. Šiame filme, kaip iš dalies ir „Sensacijoje”, labai sunku užčiuopti konkretų mūsų detektyvų priešininką. Taip, yra jo samdyti smogikai, besimušantys su herojais ir visaip kitaip komplikuojantys reikalus, bet kaip žiūrovas jauti, kad čia tik pati paskutinė grandies dalis, ir galiausiai lauki susirėmimo su viršesnio lygio niekdariais bei galiausiai su juos siuntusiu vadu. Tačiau toks stiprus blogietis niekada nesimaterializuoja, o veikėjai, galintys būti jo vietoje, turi per mažai laiko ekrane, kad pajustume jiems tikrą priešiškumą. Norėtųsi tai palyginti su Spotlight kova su Bažnyčia: kova prieš beveidę sistemą, kuri net nelabai ir aktyviai priešinasi.

Tačiau filme gausu humoro bei ryškių veikėjų, vaidinamų aktorių, kurie tikrai nėra blankūs. Crowe yra neblogas sustambėjęs pusamžis vyriškis, turintys savų ydų ir savito poreikio atpirkimui. Gossling yra energingas nei jei ir kvailas, tačiau labai gera įžanginė scena jam užtepė tą sluoksnį asmeninės dramos ir tamsos, kuri neleidžia jo laikyti tiesiog dar vienu komediniu veikėju. Rice ir kiti paaugliai vadina pakankamai įtikinamai ir scenaristas gerai žino, kaip juos panaudoti komediniais tikslais. Net ir paprasti smogikai turi savo aprangos stilių, asmenybę ir apskritai atmosferą.

„Kieti bičai” yra geras filmas, kuris yra galbūt truputėlį per ilgas. Jam trūksta ryškaus priešininko ir jo emocinis tempas yra šiek tiek išsimėtęs, tačiau viską atperka veikėjų chemija ir geras humoras. Va kad taip su pavadinimu būtų labiau pasisekę…