Išmesta iš draugų

Kadangi siaubo filmų era jau po truputį ėmė nuslūgti, pamatyti kino teatruose kažką baisaus darosi vis mažesnė tikimybė. Aišku, gana greitai sulauksime kelių siaubo juostų, bet ar jos bus bent kažkuo išskirtinės? Ar vėl reiks stebėti kruvinas skerdynes be jokio realaus ir normalaus paaiškinimo? Nežinia. Bet po gana ilgo štilio kino teatrus pasiekia siaubo trileris, kokio, greičiausiai, dar nesame matę. „Išmesta iš draugų“ pretenduoja į vieno originalesnių šių metų siaubo filmo titulą, bet nežinia, kaip viskas pasisuks.

Turinys

Grupelė jaunuolių gyvena savo skaitmeninį gyvena, bendrauja nuotoliniu būdu ir vieną vakarą tiesiog susėda bendrai vaizdo konferencijai per Skype. Viskas atrodo kaip ir įprasta, tačiau konferencijoj atsiranda dar vienas vartotojas, kuris nerodo savo veido, o tik klauso. Bandymai nepažįstamąjį pašalinti iš pokalbio nesėkmingi, o dar daugiau sumaišties atsiranda, kai į veikėjus kreipiasi kažkas, besinaudojantis mirusios merginos Facebook paskyra.

Iš Gruzijos kilęs režisierius Levanas Gabriadzė nėra nepažįstamas Lietuvos žiūrovams. Jis pristatė antrąją ir trečiąją rusų „Eglučių“ dalis ir taip sugebėjo užsitikrinti vardą. Net pačiame Holivude. Tik šįkart kvailokų komedijų kūrėjas pasuko absoliučiai priešingu keliu ir tai išties stebina. Įdomu dar ir tai, kad visa jo kūrybinė komanda – taip pat naujokai. Ar tai būtų siaubo filmų kūrime, ar apskritai kine. Ir galima sakyti, kad su šiuo projektu L. Gabriadzė išlaužė savo forma įdomų siaubo trilerį, kuris įneša visiškai kitokį žvilgsnį ne tik į siaubo žanrą, bet apskritai į kiną.

Nors filmo siužetinė linija siaubo filmuose sutinkama tikrai ne retai, bet jos pateikimas yra visiškai kitoks, nei esame įpratę. Ir taip, atrodo, kad tai bus dar vienas eilinis „rastos filmuotos medžiagos“ filmas, bet ne. Ir tai tik džiugina, nes tokio tipo siaubo filmai yra didžiausias peilis, kurį tik galima susivaryti į karjeros širdį. Filmo kūrėjai pasinaudoja dabartine jaunimo gyvensena ir tiesiog perteikia viską per socialinių tinklų perspektyvą. Galima sakyti, kad realaus veiksmo filme yra vos trys sekundės. O tai yra daug įdomiau, nei matyti įprastus vaizdus, ar ne?

Kita vertus, filmas sukelia ir labai neigiamas emocijas. Pirmiausia, tai vadinamasis „Product placement“ arba produktų vardų naudojimas filme. Visas filmas yra viena bendra „Apple“ nešiojamojo kompiuterio reklama, kurią papildo „Skype“, „Youtube“ ir dar bala žino kas. Galima garantuoti, kad šios kompanijos filmo kūrėjams sumokėjo tiek, kad dar nepasirodžius filmui reklama atpirko visas išlaidas. Dar labiau erzinantis dalykas – 2 megapikselių kameros ir jų trūkinėjimai. Prasta vaizdo kokybė mus erzina realiame gyvenime, o kine žiūrėti į tokį trūkčiojantį, išsiliejantį ir kvadratais metantį vaidą erzina dar labiau. Ir galiausiai, interneto trūkčiojimai. Jei realiame gyvenime dėl lėtai veikiančio ir nuolat trūkinėjančio interneto norisi kompiuterį išmesti pro langą, tai kino salėje dėl tokių dalykų gali nukentėti šalia sėdintys žmonės. Nors, gal tai ir nebūtų blogas variantas, jei šalia sėdėtų klykiančios, cypiančios ir spragėsius aplink žarstančios nepilnametės, pusę filmo garsiai alsuojančios dėl vieno veikėjo.

Paties siaubo šiame filme tikrai nėra daug. Labiau žaidžiama su įtampa. Savotiškai patiko kūrėjo mintis nepradėti visko kraupiai, o lėtai privesti prie „atseit“ siaubingų įvykių. Kitaip tariant, filmo pradžia, nors ir kiek nuobodoka, turi savo kampą. Žiūrovai, atėję į siaubo filmą, pradžioje komiškais elementais nuteikiami taip, kad visiškai nesitiki pirmojo smūgio. Nors geriau su siaubo filmais susipažinę žiūrovai tikrai nuspės, kada spengiantis trinksmas pašokdins visus iš kėdžių, daugumai tai buvo tikras siurprizas. Kitos sekusios mirtys atrodė per daug kruvinos ir vietomis net juokingos.

Veikėjai filme nėra labai jau stebuklingai išplėtoti. Tiesą sakant, tai eiliniai paaugliai, kuriuos kamuoja smegenis užspaudusios spermos sindromas, o didžiausia jų problema – nepadorios nuotraukos „Facebooke“, nes gi „mama pamatys“! Kai kurie veikėjai suskurti taip, kad realiai tik džiaugiesi jų mirtimi.

Techninė pusė

Šįkart filmas yra toks, kad jis per visą filmą turi vos kelis kūrinius ir jie nėra ypatingai geri. Ir svarbiausia, jie leidžiami per „Spotify“ grotuvą. Dar vienas reklamos kišimas žiūrovui per gerklę tikrai išlįs, kaip ir tos pačios plaukų tiesinimo žnyplės.

Tik trumpai paminint – operatoriaus darbo juostoje tiesiog nėra. Galbūt vaizdus bendravimo ekranuose būtų galima įvardinti kaip operatoriaus darbą, bet į 2 megapikselių kamerą klykiančių paauglių perkreipti ir pikseliuoti veidai tikrai nėra aukšta klasė. Taip kad, nėra.

Montažas filme irgi sunkiai suprantamas. Garso montažas geras, tačiau visa kita, šokinėjimas nuo vieno susirašinėjimo lango prie kito tik dar labiau erzina. Ir kodėl dingsta Skype‘o garsas, kai veikėja ima susirašinėti kitam lange?

Aktoriai

Šįkart ši skiltis bus labai trumpa. Nė vienam „aktoriui“ nebuvo sudarytos sąlygos parodyti savo aktorinių sugebėjimų. Mažas langelis ekrane tikrai nesuteikia daug erdvės, o prastas apšvietimas ir prastos kameros tik gadina visą vaizdą. Jei vertinti būtent šį aspektą, aktoriai sugebėjo perteikti jų emocijas, bet vizualiai atrodė tragiškai. Neišskirsiu nė vieno aktoriaus, nes jie čia buvo tik maži cypiantys vaikai, kuriuos galiausiai pribaigia lemtis.

Verdiktas

„Išmesta iš draugų“ yra netradicinio tipo siaubo filmas, kuris įneša naujų vėjų į siaubo žanrą. Tik norėtųsi, kad tie vėjai po šio filmo ir išsisklaidytų, nes daugiau tokių filmų žiūrėti visiškai nesinori. Tikrai įdomus bandymas ir, kaip vienetinis filmas, vertas sugaišti tas 80 minučių, bet didelio siaubo jo peržiūros metu nesulauksite. Agresyvus produktų reklamos kišimas žiūrovams erzina tiek pat, kiek ir nuolat trūkinėjantis interneto ryšys, bet sukeliama įtampa sugeba sudominti ir filmas prabėga akimirksniu. Tai gerokai geresnis darbas, nei galima spręsti iš jo anonso, bet didelio pėdsako kino istorijoje tikrai nepaliks.