Išbadėjusių žaidynės

„O kur parodija?“

Žinomiausių amerikietiškų parodijų kūrėjų duetas, režisieriai ir scenaristai Aaronas Seltzeris ir Jasonas Friedbergas, pasidarbavę ties tokiomis juostomis kaip „Pasimatymų filmas“, „Didingiausias filmas“, „Kiečiausi Spartos vyrai“, „Katastrofiškai nesėkmingas filmas“ ir „Vampyrai užkniso juodai“ pristato dar vieną juoko dozę, kurios metu bus išjuokti patys žinomiausi pastarųjų metų blokbasteriai.

Režisieriai kviečia žiūrovus dar kartą pamatyti savo fantazijų vaisių, kuriame dominuos vulgarumas, smurtas ir daug juodo humoro, kuris su metais vis labiau smunka žemyn.

Apie ką mes čia…

Kantmisė Everšotė pasirenka sunku kelią. Ji pasiryžusi sudalyvauti garsiose „Išbadėjusių žaidynėse“, kurių metu jaunuoliai kausis dėl garbės ir šlovės. Kad laimėtų šį titulą, mergina turi išžudyti visus savo priešininkus. Žaidimas prasideda, tačiau Kantmisė nežino, ar sugebės nugalabyti tiek daug žmonių.

Kūrinio vidus

Kai šiais metais pasirodė „Pats baisiausias filmas 5“, buvo sunku suvokti, kas savo kvailumu galėtų pranokti šį niekingą parodijų filmą dar labiau. Dabar, kai teko pasižiūrėti šį „filmą“, tapo aišku, jog būna dar blogesnių variantų.

Ankstesni režisierių dueto filmai bent kažkiek sugebėjo pralinksminti ir pakelti nuotaiką, tačiau tie laikai jau praeityje. Pasirinkdami vienus didžiausių pastarųjų metų kino hitus, kūrėjai turėjo puikų pamatą sukurti tikrai smagų parodijų filmą, kuris galėtu priminti pirmuosius jų darbus, bet, deja, kūrėjų fantazija pasibaigė vos tik filmui prasidėjus. Dėl visiškai niekingo juodo humoro ir pasikartojančių situacijų, kurias mes matėme kituose tokio pobūdžio juostose, filmas tampa tikra kankyne bet kokiam save gerbiančiam žiūrovui. Retai kada galima pasakyti, tačiau tokio niekalo pamatyti nenusipelno net didžiausias priešas.

Filmo pamatą sudarė „Bado žaidynių“ parodija, tačiau istorija pateikiama taip nejuokingai, jog jos neišgelbėja net ir pašaipos iš kitų filmų. Juostos metu galima pamatyti ir „Hobitą“, „Ozą: Didį ir galingą“, „Nesunaikinamus“, „Įsikūnijimą“ ir „Keršytojus“, kurių scena ir Niko Fiurio kalba vieninteliai, nušvietę visą šį degradams skirtą marmalą. Vienas dalykas taip ir liko nesuprastas. Kodėl kūrėjai į filmą pridėjo Psy su savo „Gangnam Style“, Taylor Swift ir kitus muzikinius atlikėjus. Visiškai nejuokingas vaizdas. Nejaugi į kino parodijų filmą reikia kišti muzikantus? Jie tik labiau sutirštino juostos spalvas, kurios ir taip leido nuobodžiauti visą peržiūros laiką. Išjuokiamos ir kitos pramogų pasaulio žvaigždės, kaip Honey Boo-Boo ar Melas Gibsonas. Tiesiog žemas kūrėjų lygis tokiais pigiais manevrais versti žmonės jaustis nejaukiai.

Siužetinės linijos pateikimas toks nuobodus, jog po pirmų dešimties filmo minučių norisi tiesiog išeiti iš salės. Tiksliau, pats bendras filmo vaizdas primena studentiškus darbus, kurie būtų skirti apsiginti bakalaurui, nors internete teko matyti žymiai įdomesnių ir išradingesnių pavyzdžių. Žinoma, stebėtis nėra ko, kūrėjai visiškai nesistengė filmuodami šią juostą, todėl žiūrovai gauna dar vieną antausį. Reikia tikėtis tik vieno – jog daugiau neteks matyti šių režisierių darbų didžiuosiuose ekranuose.

Techninė juostos pusė

Jeigu jau daryti viską pigiai, neskoningai ir tiesiog pasišaipyti iš žiūrovo, tai reikia ir techninę filmo pusę sudirbti taip, kad kino degradacija matytųsi aukščiausiame lygmenyje. Vizualiai juosta tokia skurdi ir nemaloni, jog taip nufilmuoti galėtu bet koks žmogus. Dekoracijų nerasta, tik kostiumai ir bendras fonas, kuris padarytas iš visokiausių kartoninių medžiagų.

Garso takelis vienintelis techninės pusės pliusas. Bent jis pagyvino atmosferą, o svarbiausia, kad kai kurie muzikiniai kūriniai neblogai priderinti su rodomomis nesąmoningomis scenomis, todėl nebent dėl muzikinių kompozicijų šypseną ir galima išspausti vienai sekundei.

Operatoriaus darbas klaikus, montažas iš viso niekam tikęs, o kalbant apie garso montažą, kuris taip nekokybiškai lydėjo visą filmą, galima pasakyti, jog žiūrovas gauna visą gražiai supakuotą mėšlo pakėtą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje visiškai nebuvo kokios nors vaidybos, kuri galėtų pagelbėti situaciją. Surinkti studentai ir keli antrarūšių filmų aktoriai, kuriems nereikėjo stengtis. Reikia tikėtis, jog tokie niekam tikę „aktoriai“ nebus pastebėti ir jų nepakvies į kokį geresnį projektą, nes ir taip jau užtenka visokiausių Lautneriu ar Stewart.

Verdiktas

„Išbadėjusių žaidynės“ – tai visom prasmėm pats blogiausias šiais metais pasirodęs filmas, savo kvailumu keliantis vien tik panieką kūrėjams, kurių fantazija pasibaigė dar 2008 metais su „Kečiausiais Spartos vyrais“.