„Tikroviškai atrodantis didvyris“

Veiksmo komedijų, trilerių ir fantastinių filmų režisierius ir prodiuseris Brettas Ratneris, pasauliui pristatęs vieną garsiausių ir juokingiausių policininkų komedijų „Piko valanda“ ir 2006 metais sukūręs trečią „Iksmenų“ dalį, sugrįžta su dar vienu, galingu ir efektingai atrodančiu istoriniu epu, paremtu senovės graikų mitais, kurie pastaruoju metu tapo itin populiarūs kino pramonėje.

Ne geriausią karjeros laikotarpį išgyvenantis režisierius kviečia prisijungti prie užburiančios kelionės po senovinį pasaulį ir visiškai iš naujos perspektyvos peržvelgti žymiausio graikų pusdievio Heraklio likimą.

Apie ką mes čia…

Vieną kartą mirtingoji moteris pagimdė berniuką, vyriausiojo Olimpo Dievo Dzeuso vaiką, kuris nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų pateko į deivės Heros nemalonę. Berniukas augo, o su kiekvienais metais jam teko vis sunkesnės užduotys, kol galiausiai suaugęs jis praeityje buvo įveikęs dvylika neįmanomų žygdarbių. Jo vardas tapo legenda, o žygiai – legendomis apipinti pasakojimai. Visiems jis buvo žinomas kaip Heraklis.

Kūrinio vidus

Po kelių finansiškai nesėkmingų projektų Brettas Ratneris keliems metams buvo sustabęs savo režisieriaus karjerą, kad susikoncentruotų ties prodiuseriniais projektais, leidusiais jam išsikovoti studijos „Paramount“ malonę ir gauti 100 milijonų dolerių biudžetą šios juostos įgyvendinimui. Paskutiniu metu vis dažniau kinuose galima pamatyti filmus, paremtus graikų mitais arba istorines juostas panašia tematika. Vien jau šiais metais galėjome stebėti „300: imperijos gimimas“ ir sausį pasirodžiusį itin gėdingą filmą apie tą patį Heraklį. Žinoma, šiam filmui iki tokio dugno, kurį pademonstravo Renny‘is Harlinas, labai toli.

Galima drąsiai sakyti, kad filmo kūrėjai puikiai apvyniojo aplink pirštą visus žiūrovus, kurie pasižiūrėję anonsus pamatė akivaizdų mitologinį kontekstą, tačiau filmo vidus visiškai kitoks. Tai tikrai įdomi ir gana nebloga staigmena, kuri net pagelbėjo pačiam filmui ir jo pasakojimo manierai. Filmo visuma labai artima tokioms juostoms kaip „Skorpionų karalius“, „Troja“, „Konanas barbaras“ ir „Titanų susidūrimas“. Istorinis kontekstas pagardintas antikiniais vaizdais ir mitologinėmis užuominomis – būtent taip galima apibūdint naują režisieriaus darbą. Filmas neturi labai stiprios siužetinės linijos ar pernelyg painaus scenarijaus, todėl pramogai nuteikia puikiai. Visiškai ne gaila praleistų kelių valandų kino salėje, nes juostoje pilna įvairiausių detalių, pagerinančių pačią peržiūrą. Gražios ir galingai atrodančios kovos, stiprūs vyrų susidūrimai, gražių moterų kerai ir, žinoma, humoras, kuris, kaip nekeista, šiame filme buvo ganėtinai kokybiškas ir visiškai nenuvalkiotas, kaip tai įprasta panašiuose projektuose.

Antraplaniai ir pagrindinį herojų supantys personažai filmo metu nespinduliavo išskirtine charizma, bet ko norėti, kai pagrindiniame plane atsiduria pats pusdievis, dvylikos žygdarbių atlikėjas – Heraklis. Šiame filme Dzeuso sūnus atrodo itin pažeidžiamas kaip asmenybė, tačiau tvirtas kūnas, sukeliantis siaubą visiems priešams, neleidžia jam pralaimėti. Galingas vaizdinys, ypač jei kalba eina apie dvikovas, kuriose Heraklis atrodo kaip tikras olimpietis. Su juo susidūrę priešai akimirksniu išmoksta skraidyti. Toks jo įvaizdis labai primena Achilą iš „Trojos“, kuris neturėjo lygių priešininkų. Taip pat galima paminėti ir pagrindinius antagonistus, kurie, kaip ir visose standartinėse situacijose, trokšta tik vieno – valdžios ir paklusnumo. Neįsimintini blogiečiai, tačiau atėjus Herakliui juos sutraiškyt pasidaro malonu. Matyt dėl to, kad jie nieko gero nepademonstravo ir pusdievis juos nubaudė už tai.

Apibendrinant pamatytą filmą, reikia padėkoti režisieriui ir scenaristams, sukūrusiems išties smagų nuotykinį filmą, kuris susižiūri lengvai, nenuobodžiai ir šiek tiek linksmai. Taip pat būtų šaunu, jeigu iš šio filmo išaugti trumpa serija, kuri galėtų papasakoti tolesnius Heraklio nuotykius. Prisiminkime kultinį serialą, kurį prieš penkiolika metų žinojo beveik visi vaikai ir paaugliai, ir pagalvokime, kiek dar daug visokių istorijų būtų galima prikurti apie pusdievį, metusį iššūkį pačiai deivei Herai.

Techninė juostos pusė

Specialieji efektai filme labai minimalistiniai, tik filmo pradžioje ir keliose kovų scenose buvo matomas kompiuterio įsikišimas. Visos kitos scenos papuoštos nuostabiai atrodančiomis dekoracijomis bei ypatingai kruopščiai sukurtais personažų kostiumais, kurie atkūrė rodomo filmo laikotarpio madą. Prie bendro vaizdo buvo pridėtas šiek tiek niūrokas vaizdas, kuris pagerino peržiūrą ir atkūrė rimtesnę atmosferą. Juostą apgaubė trimatė erdvė, tačiau viso filmo metu buvo galima pastebėti vos kelias scenas, kuriose matėsi 3D efektas.

Garso takelis istoriniuose epuose visada sudarydavo svarbų pamatą kovų epiškumui ir personažų didvyriškumo pabrėžimui, tačiau šiame filme režisierius ir juostos kompozitorius apsiribojo vien nuotykinės tematikos skambesiais, kurie šiek tiek priminė „Skorpionų karaliaus“ atgarsius. Galutinės scenos daina, kurioje gražiai pateikti titrai, stipriausia viso šio kūrinio kompozicija.

Filmas gali pasigirti ir visai geru operatoriaus darbu. Visgi kovų scenos ir asmeniniai Heraklio pasirodymai itin efektingai atrodo ekrane, o kas svarbiausia, pats juostos bendras vaizdas primena kompiuterinį RPG stiliaus žaidimą. Tikrai yra kur paganyti akis.

Garso montažas filme stiprus, ypač pradžioje, kai Herakliui tenka nelengvos užduotys. Tai jaučiama ir kitose vietose, tarkim, kai degantis miestas apgaubia visą ekraną ir pasigirsta visą naikinanti Heraklio jėga. Filmo montažo darbai kai kuriose vietose atrodo ne itin stabiliai, ypač kelios juostos scenos suderintos pernelyg sausai, tačiau tai netrikdo, nes pats filmas išties smagiai susižiūri.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas populiariausių ir labiausiai apmokamų šių dienų aktorių, buvęs imtynininkas Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas kaip visuomet demonstruoja savo nepriekaištingus fizinius duomenis, kurie sugėdintų net ir labai sportuojančius vyrus. Vaidybos iš jo pusės, kaip tai dažniausiai būna, nėra, tačiau vien jo charizma perkelia Heraklio portretą į visiškai kitą lygį. Tai galingas ir į Dievą panašus vaizdas, kuris nušluoja visus kitus iki šiol atkurtus šio mitologinio veikėjo atvaizdus kine.

Dwayne‘ui filme asistuoja labai ypatingas aktorių būrys, tarp kurių galima pamatyti patį Johną Hurtą, juostoje suvaidinusi lordą Kotą, Rufusą Sewellą, kuriam atiteko gana įdomus personažas, tik deja ne iki galo buvo sugebėta jį išreikšti. Komiškiausią komandos narį Amfiarą atkuria Ianas McShane‘as ir dar galime išvysti seniai kine matytą Josephą Fiennesą, įkūnijusį karalių Euristėją.

Moterų gvardija šiame filme neturėjo jokių šansų, todėl jos pasirodė prastai, neįdomiai ir tiesiog blankiau už visus esminius juostoje pasirodžiusius vyrus.

Verdiktas

„Heraklis“ – tai kitoks, žymiai atviresnis ir dramatiškesnis pasakojimas apie žymiojo Dzeuso sūnaus likimą, kurio metu netrūksta humoro, įstabių dekoracijų ir kostiumų. Juostoje daug charizmatiškų veidų, efektingai atrodančių kovų scenų ir nenuilstančio Dwayne‘o Johnsono solinio pasirodymo, priverčiančio gerai praleisti laiką kino salėje.

7.1
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
6.5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles