Hardcore Henris

Prieš pradedant galvoti ar galite eiti į šį filmą, reikėtų užduoti sau keletą klausimų – ar nesate epileptikas, ar nepykina žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Mano merginą, pavyzdžiui, pirmo asmens šaudyklės „užsupa“ maždaug per pusvalandį. Tad jei negalite žaisti „Half-Life“ ar „Quake“ valandą ir daugiau, tai negalite žiūrėti ir „Hardcore Henry“. O gaila.

Filmas prasideda kaip ir visos geros istorijos, pagrindiniui veikėjui plūduriuojant kažkokiam rezervuare. Graži mergina greitai sutvarko Henrio akis (viena buvo iškritus ir kabėjo ant laidų), prisistato kaip jo žmona Estelle (Haley Bennett) ir primontuoja kibernetinius protezus. Henris vis dar negali kalbėti, bet mes viską matome jo akimis. Taip ir stebime pabėgimą iš bepročio albinoso Akano (Danila Kozlovsky) užpultos laboratorijos. Estelle pagrobta, tačiau Henriui į pagalbą stoja mįslingas britas Jimmy (Sharlto Copley). O toliau laukia visa Maskva lavonų.

Taip taip, visa Maskva! Ko nepagalvojau žiūrėdamas treilerį, tai kad filmas filmuotas ne vakaruose. Iš tikrųjų, čia didžiąja dalimi rusų projektas, remiamas kinų. Bet nieko baisaus, visa Rusija ir taip atrodo kaip mistinis veiksmo filmas, tad Maskva puikiai tinka. Aišku, mums turbūt juokingiau nei vakariečiams. Čia ir korumpuotą miliciją matai, ir kioskelius požeminėse perėjose, ir agresyvius miesto mužikus, ir ko tik dar čia nėra. Apskritai, mėgautis filmu labai padeda, jei moki ne tik anglų kalbą (kuria visi svarbūs veikėjai kalba), bet ir rusų. Ypač turint minty, kad rusų dažnai nesubtitruota, o anglų kalbą vertė standartiniai lietuvių vertėjai. Taip „is this a drill“ („ar čia treniruotė“) pavirsta į „ar čia grąžtas“. Nuostabu, geriau ir pats nesugalvočiau.

Labiau smurtinį filmą, su 7.1 įvertinimu IMDB irgi sunkiau rastum. Jei reiktų lyginti su žaidimais – o pirmo asmens filmus su žaidimais lygina visi, nuo angliško „PC Gamer“ iki mano lietuviškos merginos – tai žiaurumo lygiu esame arti „Wolfenstein: The New Order“ ir dar klausimas, ar nejudame link „The Darkness 2“. Tiesa, niekam per užpakalį stuburo neištraukia, bet bent vieną teks pamatyti. Įdomu tai, kad tas smurtas savo artumu ir intymumu įjungia roplišką smegenų dalį, kaip sakoma, ir pačiam darosi truputėlį šlykštu ir nejauku. Aišku, treilery to gerklių pjaustymo ar veidų grūdimo į sienas rodyt negalėjo, bet filme artimos kovos prisižiūrėsi pakankamai.

Dar daugiau prisižiūrėsi šaudymo, kuo skųstis tikrai negaliu. Kaip geimeriui ir šiaip karinės istorijos fanui, labai smagu kiekvieną kartą, kai Henris pirmu asmeniu į rankas paima kalašnikovą. Pistoletus, tiesa, laiko gal kiek per aukštai žmogaus akių lygiui, bet tas pats buvo ir režisieriaus Ilya Naishuller ankstesniu darbu, dainos „Bad Motherfucker“ klipu. Kita vertus, kai visas filmas nufilmuotas grynai su GoPro kameromis, tai tubūt vienaip ar kitaip su ginklų tikslumu būtų problemų. Tad žiūrim kaip šaudosi, džiaugiamės, ir problemų nematom.

Bet kiek matome to paties žaidimiškumo? Aišku, pirmu asmeniu matyti ginklą priimta tik pirmo asmens šaudyklėse. Tačiau aš teigčiau, kad „Hardcore Henry“ veiksmas yra per greitas, per daug chaotiškas, kad būtų žaidimiškas. Kad ir kaip greitai bėgtum per, tarkim, „Call of Duty 4: Modern Warfare“ lygius, vis tiek neturėsi tokios judesių laisvės, tokio erdvės pajautimo ir greitos reakcijos, kaip Henris. Šis filmas yra, mano požiūriu, per greitas, kad būtų žaidimas. Ir čia dar nesikabinėjant prie tokių dalykų, kaip regimai po vieną gyvybės tašką turintys priešai, išvirstantys, dažniausiai, nuo vieno šūvio. Ir aš savo nuomone apie žaidimiškumą pasitikiu – galių galiausiai, esu prisižaidęs pakankamai.

„Hardcore Henry“ apie aktorius kalbėti pakankamai keista, kai neturi ką daug pasakyti apie protagonistą – jį vaidino gal 11 kaskadininkų, įskaitant ir patį filmo režisierių. Tuo tarpu Coopley yra nuostabus. Filmo metu jam tenka įsijausti į keletą skirtingų amplua, ir jie yra be galo skirtingi. Tiesiog širdis sąla žiūrint! Tuo tarpu Danila Kozlovsky akcentas yra galbūt blaškantis, tačiau jis atrodo kaip įtikinamas sociopatas. Aišku, ne be grimo ir kostiumų departamentų nuopelnų.

„Hardcore Henry“ yra geras veiksmo filmas žmonėms, kurie galės jį išgyventi fiziškai. O taip juk nedažnai pasitaiko, kad filmas savo kinematografija, o ne ekrano šlykštynėmis, grasintų žiūrovui! Ištvermingesnis žiūrovas gaus visą staigų ir dinamiška „The Raid: Redemption“ smurtą ir dar daugiau. Aišku, jei ištvers kameros judesius…