Puikaus 2012 metais pasirodžiusios animacinio filmo „Sniego karalienė“ kūrėjas ir daugybės žinomų šiuolaikinių animacinių rusų filmukų, kaip „Alioša Popovičius ir Slibinas Tugorius“ ir „Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius“ scenaristas Maksimas Svešnikovas pristato savo pirmą pilnametražį ir visai šeimai skirtą vaidybinį filmą apie pamėgtus „Eglučių“ trilogijos keturkojų bičiulių Pirato ir Joko nuotykius.

Apie ką mes čia…

Nastia su močiute išskrenda į Sankt Peterburgą ir savo šuniukus Joką ir Piratą palieka gyvūnų viešbutyje. Tačiau augintiniai ne pėsti, jie išsilaisvina iš, taip vadinamo, „viešbučio“ ir iškeliauja į savo namus, kad patogiai ir nerūpestingai praleistų dienas, kol jų šeimininkė išvykusi. Tačiau ne vien jie keliauja link tuščių namų. Sužinoję, kad šeimininkų nėra namie, į juos įsiprašo nekviesti svečiai, su kuriais Joko ir Piratui teks susigrumti ir apsaugoti namų gerovę.

Kūrinio vidus

Kai kūrėjams sekasi melžti karvę, nešančią didelius pinigus, tai jie pameta galvą, ir negali sustoti, štampuoja begalę tęsinių ir šalutinių projektų, susijusių su originalia idėja, taip kenkdami filmų kokybei. Būtent tą galima pasakyti apie naujausią „Eglučių“ franšizės filmą, kuris susietas su trečiąja filmo dalimi ir jos keturkojais personažais – Joko ir Piratu.

Juokingiausia tai, jog paskutinis serijos filmas „Eglutės 1914“ pasirodė vos prieš kelis mėnesius, todėl akivaizdu, jog žiūrovams visos šios idėjos labai greitai pabos. Naujas filmas dar tuo pačiu skiriasi ir nuo pačios ankstesnių dalių koncepcijos – jame pristatyta vos viena istorija, todėl ją stebėti yra ne taip ir smagu, ypač, kai visą tai jau kažkur matyta užsienio filmuose, o tiksliau, kultinėje Kalėdų komedijoje „Vienas namuose“. Taip, tai yra visiškai identiškos schemos pasakojimas, kuriame yra maži ir iš pirmo žvilgsnio pasipriešinti nepajėgūs protagonistai, ir du kvaileliai nusikaltėliai, norintys įsibrauti į namus ir pavogti ką nors vertingo. Šiuo atveju šeimininkų seife paslėptus turtus. Pripažinkime – apgailėtinas plagiatas.

Pati filmo istorija ganėtinai banali, o jo veiksmas gana chaotiškas, todėl žiūrint šį pasakojimą visai šeimai susidaro įspūdis, jog kūrėjai nė negalvojo apie įdomesnę istorija, nes kam, kai į siužetinės linijos eigą pagrindiniuose vaidmenyse galima tiesiog įkišti gyvūnus, kurie ir pritrauktų mažylius prie ekranų. Tačiau akivaizdu, jog toks bandymas nėra pavykęs, kai Rusijoje iš seansų įpusėjus filmui išeidavo tiek tėvai, tiek jų atžalos. Lygiai tą pati ir aš norėjau padaryti pasižiūrėjęs filmą nuo tos vietos, kai nusikaltėliai įsmuko į namus.

Juosta, žinoma, moko gėrio, tačiau vien to nepakanka, kad peržiūra taptų įdomesnė. Nuobodžiai vystomas pusantros valandos siužetas, visiškai klišiniai ir neįdomūs personažai ir nejuokingi juokeliai sugriovė visą, visai neblogai iš pirmo žvilgsnio atrodantų juostos potencialą. O kol kas, studija „Bazelievs“, kuri kas metus kepa išties neblogas komedijas, turėtų apgalvoti savo sekančius projektus, nes kuo daugiau „Eglučių“, tuo mažiau džiaugsmo iš jų.

Techninė juostos pusė

Techniškai filmas tvarkingas, nes tiek operatoriaus darbas visai neblogai pateikia šiltus ir gražius vaizdus, tiek garso takelis visai maloniai susiklauso. Didžiausias diskomfortas kyla iš montažo pusės, nes kartais atrodo, kad kūrėjai nufilmavo krūvą scenų ir visiškai nežinodami kaip juos sulipdyti, padarė kadrų kratinį. Žinoma, visa tai teko stebėti dėl blogo scenarijaus, bet ką jau padarysi.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktoriai ne itin gerai pasirodė, bet ko norėti, kai pagrindinis akcentas buvo suteiktas gyvūnams, todėl net ir tokie puikus komedijų aktoriai, kaip Janas Capnikas ir Andrejus Mirzlikinas, buvo visiškam nokdaune. Filme taip pat pasirodė Lera Streliajeva, antrą kartą suvaidinusi šuniukų šeimininkę Nastią ir jos močiutės vaidmenį atlikusi Galina Konšina. Dar juostoje trumpam pasirodė iš „Stalingrado“ žinomas Piotras Fedorovas ir „Comedy Club“ rezidentas Viktoras Vasilijus, atlikęs šunų „viešbučio“ administratoriaus vaidmenį.

Verdiktas

„Gauruotos eglutės“ – tai labai prastos kokybės, neišvaizdus ir ganėtinai nuobodus šalutinis žinomos kalėdinių filmų serijos projektas, kuriame apart iš „Vienas namuose“ nukopijuotos siužetinės linijos ir žinomų keturkojų tolesnių nuotykių nėra nieko pozityvaus ir įtraukiančio, kas galėtų pradžiuginti monotoniškos peržiūros akimirkas.