Šį savaitgalį kino teatro salės skleidėsi nuo vaikiško juoko bei jaukaus šurmulio, kuomet į didžiuosius kino ekranus žengė šilta animacinė komedija visai šeimai „Didysis šunų pabėgimas“. Čia pagrindinis istorijos veikėjas – šunelis Ozis, kuris gyveno ramų ir nerūpestingą gyvenimą komiksų kūrėjų šeimoje. Tik štai jo dienos apkarsta, kai visa šeima yra pakviečiama visą mėnesį dalyvauti komiksų parodoje Japonijoje, o Oziui vykti ten negalima dėl taikomų apribojimų. Tad jo šeima jam suranda laikinus namus – kurortinius šunų namus, kurie, kaip paaiškėja, esantys ne tokie jau ir egzotiški, kaip buvo pristatyti. Tad Ozis privalo iš jų išsigelbėti, kad vėl galėtų pamatyti savo brangiąją šeimą.

   Šio filmo siužetas – visiškai lengvas ir permatomas, vienareikšmiškai orientuotas į pačius jauniausius kinomanus. Istorija plėtojama visiškai paprastai, gaiviai ir žaismingai – ko vaikas iš filmo ir gali tikėtis. Filme labai aiškiai ir vaiskiai grindžiamas moralinė vertybė, jog niekuomet negalima pasiduoti. Kad ir kiek kartų klystum, sukluptum, nepasisektų – visąlaik turi pabandyti dar. Ir ši esminė vertybė į filmą įsukta labai paprastai ir suprantamai. Vaikai suprato, jog jeigu Ozis ir jo draugai tiesiog paims ir pasiduos, nes pirmaisiais kartais jiems ištrūkti nesigavo, jie taip ir nepamatys savo šeimų – kas šunims, kaip ir žmonėms, yra ypatingai svarbu.

   Filmo siužete žavus ir šis aspektas, jog įkalintus šunis saugo militarizuotų šunų komanda. Tarsi dvi kovinės stovyklos – įkaitai ir sargai – kasdieną tarpusavyje varžosi, kad tik vieni galėtų išlikti prieš kitus. Jų vadai, šunų lenktynių dėka, „kurorte“ stengiasi galutinai įtvirtinti savo lyderio pozicijas. Šioje vietoje Ozis atsiduria visiškoje konfrontacijoje – jis turi dalyvauti lenktynėse ir abu lyderiai reikalauja Ozį atstovauti jiems – už vieną laimėti, o už kitą – pralaimėti. Todėl šioje vietoje išsirutuliuoja dar viena moralinė vertybės pavaizdavimas – sąžinės balsas, kai tenka iš dviejų blogybių pasirinkti mažesnę.

   Sukurtų veikėjų nuotykiai tiesiog kuteno vaikus iš ekrano, salėje netilo juokas ir nuoširdus džiugesys. Jų dialogai buvo tikrai šmaikštūs ir linksmi, o vaikai tiesiog nestygo vietoje žiūrėdami šį filmą. Čia ypatingai gražiai įkūnyta draugystės idėja, jog draugai vieni kitų nepalieka pačiuose sunkiausiuose gyvenimo momentuose, ir viską išgyvena iki galo kartu.

   Kalbant apie pačią kinematografiją, šį filmą  ispanų įmonė Capitan Araňa, po ilgalaikio bendradarbiavimo su Disney kino studija, pastatė kaip pirmąjį pilnametražį savo projektą. Todėl, tikriausiai, jį ir būtų tinkama traktuoti kaip „pirmąjį“ projektą. Nors filmo idėja ir vykusi, orientuota į vaikus ir labai lengvai suvokiama, pats filmas, tarkim, po Disney animacijos pasauliui nustatytų kokybinių standartų – kaip „Ledo šalis“ , „Boltas“ ir „Žuviukas Nemo“ – norom nenorom atrodė… pigus ir grafiškai nerangus. Veikėjų plastika juokinga ir neskoninga, vis jautėsi neišbaigtumo skonis. Bet kartu ir nesmagu kritikuoti kaip suaugiusiajam, kai salėje tiesiog pasigardžiuodami gėrėjosi vaikai, kuriems ir buvo skirtas šis filmas, ir tokių detalių jie tiesiog nematė.

   Tad jeigu, mieli tėveliai, ieškote, kokiame filme praleisti savo popietę su savo mažosiomis atžalomis, šis filmas jų tikrai nenuvils ir jiems paliks tikrai smagų įspūdį. Tačiau jeigu domina avanatiūra jį tiesiog aplankyti ir pažiūrėti pačiam sau, vienareikšmiškai siūlyčiau susirasti kažką tikrai siužetiškai vertingesnio ir investuoti savo laiką į tai. Asmeniškai pats visą laiką  jaučiausi dvidešimt metų pavėlavęs į šį filmą.

5.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles