Į didžiulį populiarumą išgyvenančių muzikinių filmų traukinį nusprendė įšokti ir vieni garsiausių šiuolaikinio britų kino veidų – režisierius Danny Boyle‘as ir scenaristas Richardas Curtisas. Vis tik, šie kūrėjai nusprendė neiti jau pramintu taku ir nekūrė biografinės juostos apie didžiulį gerbėjų būrį turinčią muzikos ikoną. Jie taip pat į šalį nuvijo mintis apie tradicinę istoriją, kurioje niekam nežinomas atlikėjas tampa pasaulinio garso žvaigžde. D. Boyle‘as ir R. Curtisas nusprendė žiūrovams pristatyti humoro ir fantazijos prisotintą filmą, kurio muzikine atrama tapo tikriausiai garsiausia, žinomiausia ir galbūt net geriausia visų laikų grupė – „The Beatles“.

Džekas Malikas (akt. Himeshas Patelis) – mažame Anglijos miestelyje gyvenantis sėkmės besitikintis muzikantas. Ignoruodamas vaikystės draugės Elės (akt. Lily James) skatinimą toliau siekti svajonės, Džekas nusprendžia mesti muzikavimą. Tačiau vaikinas patenka į avariją, o atsibudęs supranta, kad aplink jį esančiame pasaulyje niekada nebuvo grupės „The Beatles“. Džekas suvokia, kad jam pasitaikė auksinė galimybė tapti pasaulinio lygio žvaugžde dainuojant „bitlų“ dainas.

Jeigu išnarstytumėme „Dar vakar“ po kaulelį, šiame filme nieko stebuklingai naujo nėra, tačiau į kiekvieną filmo komponentą D. Boyle‘as ir R. Curtisas pažvelgė kūrybiškai. Pirmiausia, mes turime istoriją apie niekam nežinomą muzikantą, kuriam niekaip nepavyksta pasiekti šlovės Olimpo. Tačiau netikėtai jam pasiseka ir jis tampa pasauline žvaigžde. Tačiau jei įprastam tokio siužeto filme sėkmės katalizatoriumi tampa kažkoks talentų šou, pažintis su garsiu prodiuseriu ar panašus nutikimas, šiame filme mes turime absoliučiai kitokį veiksnį, persmelktą fantastikos prieskoniu. Pagrindinis šlovės siekiantis veikėjas taip pat nėra, kaip dažniausiai įprasta, saldus nudailintas jaunuolis. Sakykite, ką norite, bet Himesho Patelio įkūnijamas Džekas tikrai nėra mus įprasta iksfaktorinė žvaigždė.

Antra, mes turime ir šiek tiek cukrumi apibarstytą romantinę liniją tarp Džeko ir jo vaikystės draugės Elės. Kadangi Džekas nėra standartinis kylančios žvaigždės tipažas, tai jei Elė būtų buvusi labiau forma nei turinys, būtų keista. Pagrindinė filmo veikėja buvo valiūkiškai žavi ir šiek tiek keistoka, o tai puikiai derėjo su šiek tiek kerėpliško būdo Džeku. Tarp H. Patelio ir L. James buvo juntamas geras ryšys ir vadinamoji chemija, kuri nesijautė forsuota ar dirbtinai sulipdyta, o natūraliai išplaukianti.

Šie paprasti komponentai papildomi vieno, atrodytų labai paprasto siužetinio triuko. D. Boyle‘as ir R. Curtisas per Džeko istoriją pristato pasaulį, kuriame nėra „bitlų“. Kitaip tariant, filmo kūrėjai sužaidžia „kas būtų, jeigu būtų“ korta, kuri, šiuo atveju, yra vienas iš „Dar vakar“ kozirių. Tai atrodo tokia paprasta, kad net šiek tiek kvaila idėja, bet ji suveikia ir suveikia gerai. Ši filmo detalė suteikė pagrindą įsivažiuoti visam filmo siužetui ir iš to plaukiančiom detalėm, tarp kurių jau aptarta meilės istorija ar nevėkšlos muzikanto tapimas pasaulinio garso muzikos superžvaigžde.

O dabar grįžkime prie vis didesnį pagreitį įgaunančio muzikinių filmų traukinio. „Bohemijos rapsodija“ ir „Rocketman“ žiūrovus kvietė susipažinti su dramatiškomis muzikos ikonų istorijomis, o „Taip gimė žvaigždė“ stengėsi virpinti susirinkusiųjų kino salėje vidines stygas. „Dar vakar“ visko daro visiškai kitaip. Pirma, tai ne filmas apie „bitlus“, o jų kūrybą aukštinanti juosta. Antra, ne ašaras, o juoką sukelti ar bent jau šypseną išspausti šio filmo kūrėjai tikisi.

„Bitlų“ filmas ne apie „bitlus“ irgi yra gudrus kūrybinis žingsnis. Mes negauname standartinės biografinės juostos, kurios siužetinius vingius daugelis legendinės grupės gerbėjų ir taip žino puikiai. Vietoje to, mums pateikiama pramoga, kuri alsuoja lengvabūdiškumu, laisve, gera nuotaika ir gerumo sklaida – viskuo, kuo pasižymi „The Beatles“ dainos. O dainų nuotaika, tiesiogine to žodžio prasme, nuspalvina filmą, kuris pasižymi šviesiu ir viltingu koloritu. Tad „Dar vakar“ puikiai įprasmina ketvertuko iš Liverpulio kūrybą ir puikiai išnaudoja milijonų mylimas dainas. Taip puikiai, kad dalis žiūrovų dainuoja, ar bent ju niūniuoja, viso seanso metu kino salėje!

„Dar vakar“ tikrai nėra šedevras. Šį filmą galima kritikuoti dėl šiek tiek tingaus ir paprasto siužeto ar to, kad jame vaidina Edas Sheeranas. Tačiau nesinori skleisti pykčio tekste apie šį filmą. Jis kelia šypseną ir po peržiūros užpildo kritiško žiūrovo kūną geriausiomis emocijomis. Tai jei nebuvote šiame filme vakar, tebūnie, bet geriau nueikite į jį šiandien.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
10
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles