Amerikietiškos komedijos turi didelę problemą. Televizijoje ir internete humoras niekad nebuvo toks populiarus kaip dabar, užimantis kiekvieną įmanomą nišą ir be pertraukų bandantis pradžiuginti žmones, kurių gyvenimas ir šiaip nėra toks blogas, nes jie gali sau leisti žiūrėti komedijas.

Kine situacija yra kitokia. Holivudas vis rečiau nori rizikuoti ir komedijų prasme tai suprasti išties nesunku – humoras yra asmeniškas dalykas, kurį kiekvienas supranta skirtingai, ir eksperimentuoti su dešimtimis milijonų dolerių niekam nesinori.

Todėl Holivudo komedijos turi du patikrintus variantus: Adamo Sandlerio arba Juddo Apatow stilių. Pirmuoju atveju gaunate komediją, kurioje suaugę žmonės elgiasi kaip vaikai ir kur bet koks nešvankus žodis yra laikomas komedijos auksu (naujausi pavyzdžiai – „Kelnėse dar ne senelis“ ar „Maikas ir Deivas ieško pamergių“). Apatow komedija kyla labiau iš veikėjų nei iš kvailų situacijų bei turi didesnę išliekamąją versiją, net jeigu sugeba pritraukti kur kas mažiau žiūrovų (tokiu stiliumi kurti „Kaimynai 2“ išlieka vienu geriausių šių metų filmų).

„Blogos mamos“ bando užgriebti abu šiuos stilius, bet tai daro taip nerangiai, kad neįvaldo nei vieno. Negana to, filmas kenčia nuo neabejotinai didžiausios šiuolaikinių komedijų problemos: nesibaigiančio improvizavimo, sugadinančio bet kokią juokingą situaciją.

Filme yra pasakojama apie Eimę (akt. Mila Kunis), turinčią du paauglius vaikus ir panašiai į juos besielgiantį vyrą. Moteris yra įpratusi prie nesibaigiančio streso namuose, kur ji viską turi tvarkyti viena, ir darbe, kur ji yra vienintelis daugiau nei 25 metų sulaukęs žmogus. Negana to, ją nuolat spaudžia turtingos bendraamžės, paskiriančios neadekvačiai daug laiko rūpinimusi savo vaikais ir nesuprantančios, kodėl Eimė taip sunkiai dirba.

Kaip ir įprasta tokiose situacijose, ilgainiui ji susitinka Karlą (akt. Kathryn Hahn) ir Kiki (akt. Kristen Bell), panašiai į ją besielgiančias moteris, kurioms toks pataikavimas standartams nusibodo ir kurios galiausiai nusprendžia sukurti savas taisykles. Maždaug iš to ir atsiranda filmo pavadinimas.

„Blogų mamų“ idėja yra elementari. Kaip jau esate matę dešimtyse filmų apie mokyklinio amžiaus vaikus, taip ir čia kažkas susiranda grupelę bendraamžių, nusprendžia kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir privalo tvarkytis su to pasekmėmis. Čia viskas taip pat, tik vaikų vaidmenis atlieka suaugusios moterys.

Tai yra viena didesnių filmo problemų, kadangi jo istorijos išties atrodo kaip parašytos septintokų, įsivaizduojančių, kaip atrodo suaugusiųjų gyvenimas. „Blogos mamos“ stresą kelis kartus per filmą sugeba pateikti tik parodydamas į darbą skubančią ir kava apsipilančią Eimę. Jos konfliktai su vyru yra banaliausi ir keisčiausi, kokie tik gali būti, nelabai paaiškinantys, kaip taip ilgai ramiai gyvenusi moteris be jokių problemų pasiryžta permainoms. Ji, kartu su naujosiomis draugėmis, tiesiog pašėlsta ir laužo nusistovėjusias taisykles, į ką žiūrėti gal yra įdomu, nors pasigilinęs supranti, kad logika nebuvo režisierių ir scenaristų Jono Lucaso ir Scotto Moore‘o pagrindinis tikslas.

Komedijos prasme filmas dalinai veikia – bent kelis kartus tikriausiai nusijuoksite, nors nieko inovatyvaus neišvysite. „Blogų mamų“ humoras yra nuspėjamas ir lėkštas, dažniausiai atsiremiantis į tai, kokios senos ir nuobodžios yra pagrindinės veikėjos, net jeigu vyriausiai jų – K. Hahn – tėra 43 metai. 32 metų sulaukusi M. Kunis turi paauglius vaikus, kas kažkiek yra paaiškinama tuo, jog Eimė vaikų susilaukė per anksti, o filmas tai nevykusiai bando paversti humoru.

Neabejotinai blogiausia „Blogų mamų“ pusė yra struktūrinis filmo laisvumas, naudojantis dvi labiausiai nusibodusias komedijų tendencijas. Pirmoji jų yra galvojimas, kad nekaltai atrodančios aktorės automatiškai pavirs juokingomis, jeigu pasakys blogą žodį ar pakalbės apie kažką nešvankaus. Tam yra paaukojama ne viena scena ir nebent K. Hahn – atsakinga už geriausius filmo momentus – tose situacijose jaučiasi jaukiai, o kitos aktorės tiesiog laukia, kol joms bus pervestas atlyginimas už filmavimą.

Jau minėtas improvizacijos kiekis irgi yra filmo silpnumo kaltininkas. Ir atpažinti improvizaciją šiomis dienomis yra paprasta – tiesiog palaukite scenos, kurioje vienas veikėjas bando įžeisti kitą ir išvardija dešimtis palyginimų, kurių dar keli šimtai būna iškirpta filmo montavimo metu. Net jeigu kartais improvizacija, atsidūrusi teisingų žmonių rankose, padeda – „Deadpool“ veikia būtent dėl jos, – kur kas dažniau ji yra panaši į tariamai juokingų dalykų sąrašą, kuriame išties juokingi sakiniai yra trys iš trisdešimties. Tai yra tingiausio lygio komedija, perkelianti atsakomybę už humorą nuo jį turinčių išmanyti kūrėjų ant to dažniausiai nesuprantančių aktorių, ir iš to nepasipelno niekas.

Sunku pasakyti, ar yra „Blogų mamų“ aspektas, kurį galima nuoširdžiai pagirti. Veikėjos čia yra pernelyg banalios, kad jas būtų galima kaip nors vertinti. Pabaigoje filmas desperatiškai bando pateikti Eimės gyvenimą nevienpusiškai ir nenuspėjamai, tačiau tos pastangos yra labiau sujaukiančios visą situaciją nei ją pagerinančios.

Vienintelis tikrai pozityvus dalykas čia yra aktorės, kurios šiaip turėtų pasirodyti ženkliai geresniuose projektuose. K. Hahn yra neabejotina filmo žvaigždė, vienintelė patogiai atrodžiusi provokuojančiose situacijose, tačiau tokios aktorės kaip jautrią veikėją įkūnijusi K. Bell ar arogantišką turtuolę vaidinusi Christina Applegate pradžiugino savo elgesiu tomis akimirkomis, kai filmas žemyn grimzdavo labiausiai.

Jos, tiesa, bendro vaizdo išgelbėti nesugebėjo. „Blogos mamos“ yra eilinis pavyzdys, kad kuo daugiau bandančios padaryti komedijos atrodo blogiausiai iš visų ir kažkas turi keistis. Komedijų nesuprantantys kūrėjai, atsakomybę perkeliantys ant komedijų neprivalančių suprasti aktorių, dar ilgai terorizuos žiūrovus aiškindami, kad auditorija tiesiog nori ramiai praleisti laiką ir kažko pernelyg protingo jiems nereikia, o „Blogos mamos“ parodo, kad tai yra visiška netiesa.

4.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
4.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
4.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles