Blogas senelis

„Kietas senelis“

Vienas iš „Jackassų“ kūrėjų, režisierius Jeffas Tremaine‘as, režisavęs visas televizinio projekto serijas ir pilnametražius filmus apie kvanktelėjusių draugų šėliojimus, pristato dar vieną filmą apie populiarųjį serijos personažą Irvingą Zismaną.

Žiūrovai galės pirmą kartą pažinti Irvingą ir jo anūką iš labai arti bei pamatyti jų pašėlusios kelionės užkulisius, sudalyvauti grožio konkurse ir išjuokti viską, kas tik pasitaikys nešvankaus dueto kelyje.

Apie ką mes čia…

Aštuoniasdešimtmetį Irvingą aplanko laimė – jo žmona pagaliau mirė. Jis turi progą vėl užmegzti ryšius su priešingos lyties atstove, bet tuo pačiu ant jo galvos nukrenta viena problema – anūkas, kurį jis turi nuvežti tėvo globai. Jau nuo pat pirmų jų kelionės kilometrų prasideda nepamirštama ir visokiausių kurioziškų situacijų kupina istorija, pakeisianti abejų gyvenimus.

Kūrinio vidus

Prisiminus ankstesnius „Jackassų“ projektus ir Irvingo pateikimą, galima pamanyti, jog mūsų laukia vien tik nepadorūs ir šlykštūs vaizdai, tačiau tenka maloniai nustebti, kai iš epizodinio personažo išgaunamas filmas su potencialia ir nelabai banalia pamokančia istorija.

Viso filmo pamatu tampa senelio ir anūko tarpusavio santykiai, kurie labai primena tam tikrų žmonių socialinę padėti, kuriems vaikai visai rūpi. Žinoma, pats Irvingas ne iš kelmo spirtas senukas. Nors jis irgi nemoka elgtis su vaikais, bet jo personažas parodo, kaip nereikia elgtis su atžalomis. Tuo pačiu išjuokta ir visa pašalpų sistema, kai tėvai bando iš vaikų pasipelnyti valstybės lėšomis. Labai jau žinoma situacija ir mūsų mažytėje šalyje.

Atsiplėšus nuo rimtesnio juostos konteksto matome neblogą komediją, nors nemažai juokelių labai klišiniai ir juos jau buvome matę kituose Irvingo pasirodymuose. Kūrėjai negalėjo apsieiti be legendinio triuko su lytiniu senelio organu. Nors ir jau daug kartų matėme šį juokelį, bet jis vis dar juokingas. Kalbant apie kitas scenas, tai bendrai visame filme yra vos trys puikūs momentai, verčiantis tiesiog mirti vietoje iš juoko. Labai retai taip būna, kai nesąmoningas „bajeris“ priverčia visą salę sprogti iš juoko. Vienas iš tokių momentų yra striptizas, kurį taip puikiai akcentavo filmo anonsai. Ši scena kartu tampa labai simboline pašaipa iš amerikietiško kvailumo. Mamos, kurios augina būsimas striptizo šokėjas ir senų ištvirkėlių malonumo mašinas gauna šlapiu skudurų per veidą. Smagi akimirka, kai supranti, jog bent Lietuvoje nėra tokio pamišimo.

Juostoje, kaip ir buvo tikimasi, kūrėjai nepraleido progos pasišaipyti iš rasizmo, seksizmo, homoseksualumo ir apkūnumo. Visame filme labai daug juodaodžių ir tiesiog stori žmonės vaizduoja atskirą Amerikos luomą, kuris tapo neatsiejamų valstybės braižu. Žinoma, galbūt kažkam atrodys neetiška, jog taip šaipomasi iš žmonių, tačiau tiesa visada bado akis, o režisierius nepagražindamas dar labiau sujaukia spalvas ir galiausiai matome itin žiaurų vaizdą.

Prasidėjęs labai linksmai ir šmaikščiai, filmas galiausiai virsta į pamokantį darbą, kuriame dominuoja šeimos vertybės ir meilė artimam žmogui, nors ir koks jis kvanktelėjęs būtu. Ne geriausias „Jackassų“ projektas, tačiau vienintelis iš jų, kuriame svarbu ne vien vulgarūs šėliojimai, o dar ir mintis.

Techninė juostos pusė

Filmavimo stilius labai primena paslėptos kameros šou, kai atsitiktiniai žmonės patenka į kadrus ir stebi visą rodomą situaciją iš šono. Žinoma, operatorius irgi sugeba neblogai perteikti žmonių emocijas, kurie tampa tam tikromis senelio aukomis.

Filmą lydintis garso takelis irgi savotiškai atspindinti rodomus vaizdus ir valstijų atmosferą, per kurias važiuoja Irvingas su anūkų.

Juostos montažas ir kiekvieno iš juokelių pateikimas labai vaizdžiai suderintas. Gauname akivaizdžiai kruopščiai ir juokingai pateikiamas situacijas, kuriose senuko šėlsmas virsta į tikrąjį šou.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje pasirodo labai daug žmonių, tačiau visgi šis filmas priklauso Johnny‘iui Knoxville‘iui ir tik jam. Charizmatiškai perteiktas personažas, kuris nors ir atrodo kaip antiherojus, tačiau kaip galima nemylėti tokio kieto senelio. Įtikinama vaidyba, kuri verčia kvatoti dar labiau.

Jacksonas Niccolas, suvaidinęs anūką, irgi neblogai atrodo kadruose, nors, žinoma, kai kuriose vietose jam labai jau norėjosi juoktis iš tam tikrų senelio veiksmų. Kaip sakoma, kirvis atitiko kotą, todėl judviejų tandemas susižiūri linksmai.

Verdiktas

„Blogas senelis“ – tai juodojo humoro pilnas pasakojimas apie nešvankų pensininką ir jo anūką, važiuojančius po valstijas ir nusiaubiančius kiekvieną vietą, kurioje apsilanko, bet tuo pačiu gana vidutinis „Jackassų“ šalutinis produktas, kuriame galima atrasti vos tik kelis gerus juokelius, priverčiančius nuo juoko skaudėti pilvą.