Baris Sylas: Amerikos sukčius

American Made

Tikros ir išgalvotos istorijos apie stambius nusikaltimus darančius žmones visad turi panašią struktūrą. Pirmoji istorijos dalis žiūrovus lėtai supažindina su nusikaltimus darančiais žmonėmis ir jų pasauliu; antroji džiugina montažais apie narkotikų ir pinigų pripildytas linksmybes; pabaigoje pagrindiniai veikėjai turi sumokėti didelę kainą už savo padarytas blogybes. Tai rasite visur nuo „Bręstančio blogio“ iki „Volstryto vilko“, nuo „Gerų vyrukų“ iki „Narcos“.

Žiūrint „Barį Sylą: Amerikos sukčių“ kyla keistas jausmas būtent dėl to, kad jame nėra trečiosios tų istorijų dalies, t.y. filmas egzistuoja praktiškai be pasekmių. Pagrindinis veikėjas visą filmą eina be didesnių kliūčių (arba išsisukdamas nuo jų paprasčiausiu būdu) ir įtemptą istoriją kartais paverčia banaliai tiesmukiška.

Tai padaryti yra išties sunku. Filmas pasakoja tikrą, intriguojančią aštuntajame dešimtmetyje prasidėjusią istoriją apie pilotą Barį Sylą (akt. Tom Cruise), tobulai dirbantį komercinėje avialinijoje tol, kol į jį nesikreipia paslaptingas CŽV agentas (akt. Domhnall Gleeson). Anuomet Baltieji rūmai su CŽV pagalba padėdavo Centrinėje Amerikoje prieš komunistus kovojantiems sukilėliams ir Baris buvo pasamdytas skraidyti tokiose valstybėse kaip Gvatemala ir fotografuoti amerikietiškosios laisvės priešus. Kartą nusileidęs ant žemės jis susitinka kokaino prekeivius, kurie jam pažada pasakiškus pinigus, jeigu tik šis sutiks skraidinti jų produktą į JAV, ir Baris tiesiog negali atsisakyti, kas ir pradeda jo kelionę į viršūnę.

Bendrai šio filmo scenarijus yra keistas ir šiaip sunku pasakyti, ar tai padaryta tyčia, ar tiesiog nesuprantant istorijų formato. Pavyzdžiui, Baris visus savo sprendimus priima greitai ir apie juos per daug negalvodamas. Jis ne kartą (į kamerą) pasako, kad jis pirmiau daro ir tik paskui galvoja, tačiau tai yra ne tik tingus būdas paaiškinti veikėjo motyvaciją, tačiau ir nieko nepapasakoja apie patį Barį. Jo sprendimas prisijungti prie CŽV yra vienintelis aiškesnis Bario veiksmas (jo gyvenimas skraidant komerciniu lėktuvu yra nuobodus ir rutiniškas), o vėliau jis viską daro impulsyviai ir vietoje įdomaus žmogaus po truputį tampa kvailiu.

Filmas svarbias detales praleidžia ne tik Bario kaip veikėjo plėtojime, bet ir pačioje istorijoje. CŽV užverbavimas čia yra staigus, narkotikų kartelio (kartu su Pablo Eskobaru) egzistavimas yra paminimas greitai ir pernelyg neišsiplečiant, o Bario šeima yra nuolat paliekama nuošaly, net jeigu jis yra bandomas pateikti kaip mylintis vyras ir tėvas (filmas yra vienas iš daugelio tokio žanro istorijų, nesukuriantis žmonos kaip atskiros veikėjos ir ją įstatantis dėl gražaus vaizdo, kas kokybės neprideda). Vėl ir vėl filmas išvengia rimtesnio bet kokios temos nagrinėjimo, ir net jeigu jo neįmanoma pavadinti rimtu ar filosofiniu, kažkas gilesnio tokiai istorijai tikrai praverstų.

Tik tuomet, kai filmas pradeda giliau ir sąmoningiau lįsti į savo absurdą jo kokybė ženkliai pakyla. Jeigu ir galima atrasti bent kokią šią istoriją apibūdinančią idėją, tai būtų nebent komiškas Bario gebėjimas išvengti teisėsaugos ir šiaip pavojaus. Filmas jį bando pateikti kaip herojišką ir bebaimį, nesuskaičiuojamą kalną pinigų užsidirbantį žmogų, kai iš tikrųjų jis primena naiviuosius Coenų filmų veikėjus: kvailus, impulsyvius, kuriems niekas nesiseka ir kurie, padedami kitų tokių kvailių, vis tiek kyla karjeros ir gyvenimo laiptais. Stebėti, kaip filmas galiausiai džiugiai šaiposi iš JAV teisėsaugos negebėjimo pričiupti žmogaus, kuris Reigano vadovavimo laikotarpiu buvo tarsi vaikščiojantis paradoksas (garbingosios CŽV pasamdytas žmogus, atvežantis kokainą į savo šalį, kurį yra paskelbusi neeilinį karą narkotikams), yra ypač smagu.

Ir šiaip „Baris Sylas: Amerikos sukčius“ turi ypač daug energijos, ar ji kiltų iš techninės pusės, ar iš T. Cruise‘o; bėda ta, kad energija dažnai yra netikslinga. Filmas yra prikimštas linksmų montažų, susijusių su pinigų gabenimu ar jų slėpimu, įdomiomis ir naudingomis istorijos pamokomis ar animaciniais intarpais. Muzika irgi yra menanti aštuntojo dešimtmečio pabaigą/devintojo pradžią, ir galiausiai smagu, kad filmas neperspaudžia su to laikotarpio detalėmis. Žiūrėti, kaip už kostiumus atsakingi žmonės čia suniokoja T. Cruise‘ą, jo stilių specialiai padarydami kuo banalesnį ir pripildytą tarpusavy visiškai nederančių ryškių spalvų, yra viena smagiausių filmo detalių.

Tik neabejotina, kad bet kokia detalė filme, kuriame vaidina T. Cruise‘as, nusileis T. Cruise‘ui. Jis vis dar yra vienas iš keleto Holivude likusių tikrųjų žvaigždžių, kuris nebūtinai garantuoja, jog jo filmas bus pelningas, tačiau užtikrina, kad jo charizma ir vaidybiniai sugebėjimai įtrauks žiūrovus kiekvieną sekundę. Jo buvimas kine yra pasiekęs Steveno Spielbergo ar Tomo Hankso lygį, kuomet iš jų iš anksto tikiesi kokybės ir tai priimi kaip savaime suprantamą dalyką, net jeigu ilgiau pagalvojus nesunku suprasti, kad tai, ką jie daro, yra stebuklinga ir unikalu.

T. Cruise‘as šiame filme neužsiima dviejomis mėgstamiausiomis savo veiklomis – bėgiojimu ir mušimusi, – kas reiškia, jog jam lieka tik nevėkšliški bandymai kažkur išleisti savo energiją ir kiek per stiprus jam nenatūralus akcentas. Jeigu matėte „Griaustinį tropikuose“, suprantate, kad jis tai gali daryti kasdien. T. Cruise‘as praturtina savo veikėją ir įtikinamai pateikia jį kaip žmogų, turintį savo nuomonę, ja galinčia pakerėti  net ir žiauriausius narkotikų prekeivius. Jis yra juokingas, drebantis nuo energijos, kurios negali išnaudoti, ir tiesiog neleidžiantis atitraukti nuo jo akių. Net jeigu žiūrovams tai yra įprasta, unikalumo iš tokio pasirodymo tai neatima.

Tad jeigu su filmo žvaigžde viskas yra daugiau negu tvarkoje, galbūt didesnė filmo neaiškumų dalis krenta ant režisieriaus Dougo Limano. Vėlgi, filmas yra energingas ir galiausiai sudominantis, tačiau jo metu visad kažko trūksta. Nėra jokios įtampos, jokios grėsmės Bario gyvybei ar laisvei, o D. Limano filme „Sąžiningas žaidimas“ jau matyta didaktika apie JAV valdžią čia užima gal kiek per daug vietos.

Niekaip neapleidžia mintis, kad šitas filmas pakiltų į aukščiausią lygį, jeigu jį būtų režisavę broliai Coenai, visu kuo atsirėmę į kvailiausius ir keisčiausius šitos istorijos elementus. D. Limanui įprastos aukštos energijos ir įdomios istorijos mišinys čia negalėjo būti pateiktas aukščiausiu lygiu dėl to, kad scenarijus tiesiog buvo pernelyg tiesmukiškas, ir jį gelbėjo nebent T. Cruise‘o energija. Galiausiai istorija parodo įtikinamas ir pavojingas Bario veiklos pasekmes, tik tai įvyksta pernelyg vėlai, kad filmui suteiktų įtampos ar gilesnių jausmų. Verta paminėti, kad tikrojo Bario Sylo gyvenimas ir buvo toks komiškas ir pernelyg lengvas, pasekmių sulaukęs ženkliai per vėlai. Visgi filmas nukenčia dėl to, kad nepasinaudoja kino galimybe pakeisti tikras istorijas, kad jos sukurtų intrigą dar prieš jų pabaigą, kas čia būtų dar ir kaip pravertę.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles