Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)

Animus Animalis (A story about People, Animals and Things)

Ši apžvalga bus trumpa. Trumpa, kaip ta akimirka, kai kulka pataiko į žvėries galvą ir iškart nutraukiama gyvybės gija. „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ jums gali pasirodyti taip pat, kaip labai trumpas filmas. Gali pasirodyti ir kaip itin ilgas ir net skausmingas filmas. Toks pats, kokia būna ilga ir skausminga mirštančio žvėries mirtis, kai medžiotojas nepataiko tiesiai į dešimtuką ir vietoje to, kad nutrauktų tą gyvybės giją akimirksniu, ištęsia mirties momentą iki begalybės.

„Animus Animalis“ yra klausimų kratinys, kuris įgręžia dilemas tau tiesiai į makaulę. Tai kūrinys apie chaosą. Bet kartu ir apie ramybę, kuri pasireiškia, kai mirusiame gyvūne žmogus bando sustabdyti gyvybės akimirką.

Filmo pavadinimas puikiai įprasmina save. Tai tuo pat metu yra ir per daug pretenzingas pavadinimas, ir labai paprastas. „Animus Animalis“ išbando savo žiūrovo sugebėjimą mąstyti, įsivaizduoti, analizuoti. Jis reikalauja įdėti daug daugiau pastangų negu dažnas kūrinys kino ekrane.

„Animus Animalis“ priverčia įlįsti į šiek tiek gilesnę kertelę, nei į tą, kuri apibrėžia, ar buvo įdomu, ar neįdomu, ar patiko, ar ne. Jis priverčia klausti savęs, kaltinti save, teisinti save. Jis priverčia įdėti daug pastangų žiūrėti jį, nes „Animus Animalis“ yra sunkiai žiūrimas filmas. Kartais net virstantis kančia. O iš kančios gimsta džiaugsmas, tad filmas vietomis yra grynas malonumas.

Bet kartu tai ir labai paprastas filmas. Apie žmones, kurie, kartais labai komiškose situacijose, jaučiasi viešpačiais žemėje. Ir žmones, kurie supranta, kokia yra tikroji jų vieta šiame pasaulyje. Apie gyvūnus, kurie supranta savo vietą ir likimą. Ir tuos, kurie nesupranta, bet galbūt įtaria. Ir apie daiktus, kurie iš gyvų tampa negyvais. Ir atvirkščiai, į negyvumą įkvepia gyvybės.

„Animus Animalis“ yra šlykštus, juokingas, gražus, nuobodus ir įdomus filmas. Tai viena keisčiausių mano patirčių kino salėje. Gal net ir pati keisčiausia. Bet, kiek mano atmintis atgamina, ir viena įdomiausių. Jei šioje apžvalgoje jūs tikėjotės rasti atsakymą, ar jums verta eiti į „Animus Animalis“, čia jūs jų nerasite. Nes tai kūrinys, kurį sunku nupasakoti žodžiais. Kad suprastum, koks yra „Animus Animalis“, būtina tai pamatyti.

Tirštas. Toks epitetas tikriausiai geriausiai tiktų, jei reikėtų glaustai apibūdinti šį Aistės Žegulytės kūrinį. „Animus Animalis“ yra sapnas, kurį jūs sapnuosite dar ilgai.

9.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
10
Kinematografija
9.0
Garso takelis
10
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles