Amerikos Ultra

Ko jau ko, bet vienokių ar kitokių filmų apie šnipus šiais metais tikrai netrūksta. Jau anksčiau kinuose galėjome mėgautis keliais neblogais filmais, o iki metų pabaigos pasirodys dar bent du filmai, susiję su šnipais, slaptais agentais ar kažkuo panašiai. Bet dabar į kinus atkeliavo dar vienas veiksmo filmas su komedijos elementais apie slaptą šnipų gyvenimą ir netikėtus savo sugebėjimų atradimus. Ir tai yra – „Amerikos ultra“.

Turinys

Mažo miestelio apsirūkėlis Maikas Hovelas didžiąją savo gyvenimo dalį rūko žolytę ar valgo grybukus, o laisvu laiku dirba parduotuvės kasininku ir piešia komiksą apie kosmoso užkariautoją beždžionėlę. Ko Maikas nežino, tai kad jį CŽV apmokė būti nesustabdoma žudymo mašina. Kai agentūra nusitaiko į jį sunaikinimui, buvusi jo prižiūrėta aktyvuoja Maiko talentus ir įgūdžius, draugišką tinginį paversdama mirtinu ginklu. Dabar, nuoširdžiai nustebęs Maikas turi panaudoti naujuosius savo sugebėjimus ir išgelbėti save ir savo merginą nuo skausmingos pabaigos.

Iranietis režisierius Nima Nourizadehas gal ir nėra labai gerai žinomas kino kūrėjas, tačiau jo pastarąjį darbą tikrai žino ne vienas žmogus. Lietuvoje taip šlovintas „Projektas X“ į smegenis įsikirto ne vienam nupušusiam paaugliui, kurio galvoj tesisuka vakarėliai, seksas ir alkoholio vartojimas. Tokį stiprų efektą sukūręs kino kūrėjas tada pristatė finansiškai gana sėkmingą, tačiau labai labai prastą filmą. Na, o dabar jis sugrįžta su dar vienu filmu, kuriame rūkoma žolytė, valgomi grybukai ir šviečia neoninės šviesos. Bet jis ir vėl siūlo žiūrėti filmą apie nieką.

Kad ir kaip besistengtum, negali praleisti pro akis to fakto, jog scenarijus ir pati siužetinė linija yra labai silpna. Bendrai pažiūrėjus, tai yra kelių filmų apie slaptus agentus mišinys, kurį buvo bandoma padaryti dar ir juokingu, pridedant elementų apie apsirūkimą. Matome sąsajas su Džeimsu Bondu, o dar labiau – su „Bornu“. Viena scena akivaizdžiai kopijuoja metų pradžioje pasirodžiusią „Kingsman: slaptąją tarnybą“.

Dialogai filme ganėtinai lėkšti ir neįtikinantys. Vietomis jie net erzina. Nes per visą filmą atsibosta klausyti zyziančio ir kaip trylikametė mergaitė inkščiančio berno, kuris stovi apsikabinęs stulpą tokioje pozoje, lyg norėtų nusičiurkšti. Be viso to verkimo, filme bandoma lytis apkeisti vaidmenimis. Dialogai parašyti taip, kad charakteriai yra supriešinami: vyrai daugiau ar mažiau yra cypiančios mergaitės, o moterys – kieti augaloti diedai su už galvą didesniais bicepsais. Galbūt toks sprendimas tiktų tik pagrindinei porelei, bet šis akcentas taikomas visiems juostos veikėjams be išimties, o tai labai erzina.

Jei dar šiek tiek apie filmo turinį, tai kiek nuvylė humoras. Gal, tiksliau, nenuvylė, o jo buvo labai mažai. Pasižiūrėjus filmo anonsą atrodė, kad jei ir nesulauksime kažkokio stebuklingo filmo apie šnipus, tai bent bus iš ko pasijuokti, o ir veiksmas pasirodė visai patrauklus. Deja, tai buvo tik puikus marketingistų darbas, ne paties filmo kūrėjo. Iš esmės, po filmo taip ir lieki nesupratęs, ar tai komedija, ar veiksmo filmas ir į ką buvo taikoma. Akivaizdu, kad ir pats N. Nourizadehas nelabai žinojo, kokio žanro norėjo sukurti. Humoras nelabai juokingas ir prastai priderintas prie situacijų, o veiksmas… Na, jis nežavi.

Techninė pusė

Stiprioji filmo pusė – smagus garso takelis. Jis išties papildo matomas scenas, o ir patys parinkti kūriniai yra tikrai malonūs ausiai. Galima išgirsti ir „Chicago“, ir „Pure Prairie League“ kūrinių. Dainos tikrai gerai atrinktos ir padeda kurti atmosferą. Bent jau šiek tiek pakelia filmo nuotaiką, kuri ir šiaip yra gana niūriu, kiek migdanti.

Specialieji efektai kai kuriose vietose tiesiog nužudė. Aš suprantu, kad kartais galima pataupyti ant sprogimų, bet ant jų čia tikrai nebuvo taupoma. Tuo tarpu kūrėjai sugalvojo, kad užtraukti bongą ar tiesiog suktinę aktoriams nebus labai sveika, todėl jiems tereikėjo apsimesti, kad rūko. Pats kvailiausias ir pačioje filmo pradžioje tiesiog rankas nuleisti privertęs dalykas – specialiaisiais efektais sukurti dūmai. KODĖL? Kodėl aktoriai negalėjo tiesiog kartą trūktelti tabako? Pirmos akimirkos, o toks stiprus smūgis filmui.

Garso montažas filme tikrai geras, bet vaizdo montažas kiek šlubuoja. Pagrindinė veiksmo scena parduotuvėje priminė „Kingsman: slaptąją tarnybą“, tačiau operatoriui tikrai nėra galimybių lygintis. Tiesą sakant, kinematografija filme yra labai vidutiniška, o būtent anksčiau minėtoje scenoje, drebančios kameros efektas yra pernaudojamas, judesio per daug, jau sunkiai įmanoma suprasti, kas ką muša.

Aktoriai

Kad ir kaip būtų gaila, bet nė vienas aktorius šiame filme nesukūrė nieko įdomaus. Pagrindinį vaidmenį atlikęs Jesse‘is Eisenbergas atrodė, lyg būtų įlindęs ne į savo kailį. Jo vaidyba antroje filmo pusėje tikrai pagerėjo, tačiau pradžioje žiūrėti į jį buvo sunku. Akivaizdu, kad vėplos vaidmuo jam nelabai prilipo.

Jo partnerė ekrane Kristen Stewart akivaizdžiai stengėsi perteikti savo vaidmenį. Stengėsi parodyti kažką daugiau, nei šiek tiek pražiotą burną ir du atsikišusius dantis. Bet… Ar ji būtų susivėlus kutvela apsirūkelė, ar kelis sprogimus ir penkiolika smūgių į dantis priėmusi mergaitė, ji vis tiek yra to paties veido žmogus. Aš tiesiog nesuprantu, kaip absoliučiai jokių emocijų parodyti nemokanti aktorė gali save tokia vadinti ir apskritai, kodėl ją dar kviečia filmuotis? Jei Madame Tussauds muziejuje atsirastų (o gal ir yra?) jos vaškinė skulptūra, tai galėtų filmavimuose naudot ir ją, nes nieks nerastų skirtumų.

Ir vėl kine pasirodė dar vienas aktorius, kuris turi nulį sugebėjimų vaidinti. Ta – Topheris Grace‘as, kuris siaubingai atrodė trečiajame „Žmoguje-vore“, siaubingai atrodė ir čia. Filme kelioms akimirkoms pasirodė ir Johnas Leguizamo, kuris tiesiog neturėjo laiko atsiskleisti. Nepaisant to, jog veikėjas buvo visai charizmatiškas.

Labiausiai gaila dėl dviejų aktorių – Connie Britton ir Billo Pullmano. Dėl pastarojo pasirodymo net išsižiojau. Gaila, kad abu šie aktoriai, kurie visai geba atlikti gerus vaidmenis, filme taip nieko gero ir neparodė. Arba neturėjo ką parodyti, nes jų veikėjai buvo labai nuobodūs.

Verdiktas

„Amerikos ultra“ yra dar vienas šnipų filmas, kuris, priešingai nei kiti šių metų darbai, yra visiškai neišskirtinis, ganėtinai nuobodus ir nekeliantis absoliučiai jokių emocijų. Nuo pat pradžios iki pabaigos rodomi vaizdai nežavi jokiu išskirtinumu, o herojų plėtojimas ir istorija priverčia ne kartą nusižiovauti. Vos keliose scenose parjuokinęs filmas taip ir neparodo, koks realiai šio filmo žanras – komedija ar veiksmo filmas. Išėjus iš kino salės sunku suvokti, kokios emocijos apima. Filmas nėra blogas, bet ir tikrai ne geras. Tai tiesiog vidutiniška juosta, kurią galima pažiūrėti ir iškart pamiršti.