Absoliutus blogis: Pabaiga

Resident Evil: The Final Chapter

„Umbrella“ korporacija skaičiuoja paskutines dienas (?), kai šeštojoje frančizės dalyje Alisa (vaid. Milla Jovovich) galiausiai vyksta visko užbaigti ten, kur tai ir prasidėjo – į požeminę kompanijos šerdį – Avilį. Pakeiliui į paskutinį mūšį dėl viską užbaigti galinčio Antiviruso, ji susiduria su armijomis infekuotuojų, metamorfizavusių hibridų ir ypač su tuo, kuris viską ir pradėjo – daktaru Aizeku, kuris net nežada ramia širdim Alisai atiduoti Antviruso.

Atvirai pasakius, į Šeštąją dalį frančizės, kuri, startavusi pakankamai efektyviai, su kiekvienu projektu ėmė atrodyti vis silpniau ir silpniau, ėjau ganėtinai skeptiškai nusiteikęs, nes morališkam pasiruošimui paaukojau vieną dieną ir peržiūrėjau visas Alisos odisėjos dalis. Tiesiog, kad būčiau tikras, jog puikiai suprasiu apie ką plėtojasi idėja. Bet to kaip neprireikė, nes įvadinėje filmo dalyje gal dešimtį minučių pasakoja kaip visa ši apokalipsė prasidėjo. Taigi dėl šito galite būti ramūs – nes būtent čia yra papasakojama viskas nuo A iki Z kaip viskas iš tikrųjų prasidėjo.

Taigi, kaip minėjau, nors turėjau skepticizmo gyslelę siužetiniu atžvilgiu, nes pirmosios penkios dalys daugmaž buvo tas pats apie tą patį, buvau kiek maloniai nustebintas, nes viskas vyko tikrai įdomiai ir įtraukiančiai. Labai dinamiškas ir ekspresyvus siužetas, plastiškos kovos scenos, nuostabūs specialieji efektai. Siužetiškai filmo idėja buvo tikrai efektyviai prikelta ir deramai realizuota. Buvo smagu matyti, jog Alisa pagaliau „subrendo“ ir išmoko deramai apsirengti kovos laukui, o ne eilinį kartą pulti spardyti mutavusių šunų su vakarine suknele ir jos išryškinamomis nuogomis krūtimis. Evoliucionavo ne tik apranga, bet ir pats jos plastiškumas: tikrai jaučiasi, jog kovos scenos šioje dalyje buvo daug geriau atidirbtos negu ankstesnėse dalyse. Tad šioje dalyje tikrai visko rasite daug daugiau ir svarbiausia – daug kokybiškiau realizuotai.

Nors veiksmo skalėje projektas ir atrodo pasitaisęs, scenarijus čia vis dar liekai pakankamai sausas. Tai vienas iš aspektų, kuris nepasikeitė nuo ankstesniųjų dalių. Jis tiesiog tarnauja kaip mediumas pristatyti esmines filmo detales, sudėti loginius štrichus, kurių čia neitin daug ir tiesiog prėskai įkūnyti tuos kelis dialogus, kurie išnyra visame zombių skerdyklos procese.

Na ir, pradėjus geriausiu filmo aspektu, ir baigiant blogiausiu: techninė pusė. Viskas yra siaubingai sumautai katastrofiška. Filmo montažinis darbas yra vienas siaubingiausių iš mano matytų. Didžiąją dalį filmo – ypatingai per kovos scenas – čia tiesiog buvo kadrų mėsmalė. Jie kaitaliojasi milisekundėmis. Smegenys tiesiog nespėja suvokti, kas vyksta ekrane ir vietoje dinamiškos satisfakcijos gauna susierzinimą dėl nesugebėjimo filtruoti filmo eigos. Lyg dar to būtų negana, pati filmo kinematografija subalansuota tiesiog nepakenčiamai. 3/4 filmo vyksta grynoje naktyje, urvuose ir tamsiuose pastatuose, ir kai sakau grynoje naktyje, turiu omenyje, jog jūs akimis stebite tik veikėjų siluetus. Pusė veiksmo vyksta naktį, prakeiktoje kadrų mėsmalėje. Tai realiai didžiąją dalį laiko jūs stebite tiesiog Kažką su šūviais, kas vyksta tamsoje. Kontrastinis juostos tonas buvo visiškai nesubalansuotas.

Taigi reziumuodamas galiu patikinti, jog siužetiniu atžvilgiu –  ši Absoliutaus blogio dalis yra tikrai atsigavęs ir vertas dėmesio projektas, tačiau, kaip minėjau, viską iki dulkių sutrypia techninė filmo pusė.  Vienintelė mano rekomendacija, jeigu nusiteiksite eiti į šį filmą – rinkitės įprastą seansą, o ne 3D, kadangi dėl 3D akinių efekto vaizdą matote dar keliais balais tamsesnį negu jis iš tikrųjų yra ekrane. O ir, be kita ko, bent pats tai nepajaučiau jokio rimtesnio 3D efekto poveikio šiame filme. Tad šis projektas visiškai gavosi 50/50.

4.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
1.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
1.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. aurimas / 2017 vasario 6

    Tais milisekundėmis trunkančiais kadrais filmo kūrėjai bando užglaistyti savo nemokšiškumą: jei sceną parodysi bent puse sekundės ilgiau, žiūrovo smegeninė spės suvokti ką mato. Todėl ir atrodo, kad papingoji herojė labai šauniai spyrė labai šauniai atrodančiam monstrui, o fone – labai šaunūs fx. Nors realiai visai tai nupiešia mūsų smegenai.
    Todėl labai gerbiu ir vertinu Alfonso Cuaron darbus – taip turi atrodyti veiksmo scenos. O ne šitas šūdas.