Optimisto istorija

Silver Linings Playbook

„Sutrikusi psichika“

Įvairiausių kino žanrų specialistas, žmogus, mėgstantis eksperimentuoti su filmų temomis, režisierius Davidas O. Russelas, sukūręs 1999 metų kultinę ir šmaikščią karinę dramą „Trys karaliai“ bei vieną geriausių 2010 metų filmų, sportinę dramą „Kovotojas“, pelniusį du Kino Akademijos apdovanojimus, pristato  nuotaikingą ir vieną labiausiai lauktų kino metų pabaigos juostų, kuri jau sulaukė pripažinimo iš įvairiausių kinematografijos gildijų bei yra laikoma viena iš realiausių pretendenčių triumfuoti Oskarų ceremonijoje. Sujungęs komedijos, dramos, melodramos žanrus į vieną didelę istoriją, režisierius kviečia pažiūrėti į jo paties sukurtą pasaulį per visai kitą prizmę, pamatyti gyvenimą  tikrojo optimisto akimis.

Apie ką mes čia..

Patas, vidurinių klasių mokytojas, aptinka savo žmoną kito vyro glėbyje ir įniršio vedamas sumuša šeimos ardytoją. Pripažintas psichiškai ligotu, jis aštuoniems mėnesiams uždaromas Baltimorės psichiatrinėje ligoninėje pagerinti savo sveikatą. Išėjęs po numatyto teisėjų laiko jis atvažiuoja į savo tėvų namus, ir pasikeitęs tiek išoriškai, tiek vidumi bando vėl pasiekti savo buvusios žmonos širdį. Tačiau jo kelyje atsiranda daug kliūčių, nes policija, tėvas, beprotė kaimynė turi savo kėslų Pato atžvilgiu, todėl sugrąžinti prarastą gyvenimą jam bus labai sunku, bet ar tai padės jam vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, yra tik likimo rankose.

Kūrinio vidus

Filmas nuo pradžios iki galo kelia labai didelę nuostabą režisieriaus atžvilgiu, nes prisiminus jo paskutinį filmą, brutaliai niūrią istoriją apie boksininko šeimos kivirčus bei sunkų ir neįprastą kelią link pergalės, čia mes matome visai kitą vaizdą – optimistiškai nuteikiantį darbą, kuriame nors ir yra visko – tiek šeimos problemų, tiek žmogaus vidinių kovų, bet siužetinės linijos pateikimo dėka viskas atrodo gana spalvingai, veiksmas neužsitęsia, išlaikoma intriga, o kartu ir nebematyti jokio nuobodulio, labai greitai įsijaučiama į dialogus, ir galų galiausiai galima teigti, jog tampame tikrais šios šiltos juostos dalyviais. Žiūrint dar gali kilti keli klausimai dėl žanro, nes reikia pripažinti, jog humoro, labai subtilaus humoro, išreikšto tiek personažų mimika, tiek dialogais, yra per akis, tačiau pati tema yra draminė, net ir parodyti vienos šeimos gyvenimo užkulisiai verčia susimąstyti apie mūsų pačių nuveiktus darbus šeimos labui, kokius turime santykius su artimais mums žmonėmis, todėl žanrų svyravimas ties komedija ir drama gana profesionaliai pateikiamas, ir jau nuo žiūrovo priklauso, ką jis galiausiai pasirinks. Temos atžvilgiu galima įžiūrėti tris skirtingas istorijas iš trijų pasakojimo kampų, kas irgi pagardina peržiūrą, nes istorija matosi iš visų rakursų. Optimisto Pato likimas ir jo vienintelis noras, netikėtos ir nelabai laimingos meilės interpretacija, šeimos santykiai, o visa tai susilieja į vientisą siužetinę liniją einant link šios virpinančios sielą juostos finalo. Taip pat nagrinėjami „kitokie“ žmonės, kurie kitaip žiūri į pasaulį, o juos nelabai supranta aplinkiniai, gyvenantys pagal vieną šabloną ir nenorintys keisti savo gyvenimo tik dėl to, jog žiūrima, kaip elgiasi kiti, o tas varžo pasijausti laimingu, laisvu ir būti savo paties gyvenimo šeimininku, kokiu ir yra Patas. Užduodami klausimai socialinei temai ir šeimos vertybių svarbai, į kiekvieną iš jų atsakoma filmo eigoje, o tai gana puikus ėjimas – suintriguoti, duoti peno apmąstymams bežiūrint filmą ir galiausiai personažų dialogų pagalba atsakyti į juos. Matosi kelios metaforos, taipogi filosofiška gyvenimo prasmės interpretacija, visgi pagrindinio personažo likimas yra ant bedugnės krašto, jis gali atimti savo gyvybę, bet turi tai, dėl ko kovoja, dėl ko gyvena, nors ir ne visai tinkamais žingsniais jo atveju, bet užtat neprarandama viltis. Režisierius puikiai sugeba pakerėti žiūrovą, o iš filmo gaunamos teigiamos emocijos tikrai praskaidrina nuotaiką ir gal net leidžia pažiūrėti į iškilusias problemas kitaip – optimisto akimis.

Techninės pusės ypatumai

Du stipriausi dalykai, kurie leidžia didžiuotis šio filmo kūrybine grupe, yra šiltus jausmus perteikiantis Danny Elfmano sukurtas garso takelis bei tiesiog meistriškas japonų kilmės operatoriaus Masanobu Takayanagio darbas, kurio dėka personažai ir detalės parodomos visais rakursais, patalpos sukuria dar vieną pavidalą perteikiant juostos atmosferą, supažindinant su šeimos vidumi, na ir lauko peizažai gana optimistiškai nuteikia akis grožėtis vizualiai šiltais portretais.

Aktorių kolektyvinis darbas

Komedijų ir veiksmo filmų veidas, aktorius Bradley Cooperis, jau lygiai prieš metus įrodė turįs dramatinių sugebėjimu filme „Šalutinis efektas“, tačiau tik šias metais mes galime stebėti tikrąją šio universalaus aktoriaus transformaciją į tikrai stiprų vaidybos specialistą. Kiekvienas judesys, balso tembras, veido mimika taip ir parodo, kokio kalibro atradimas buvo padarytas pakvietus jį į šią nuostabią juostą. Stipriausias karjeros vaidmuo ir vienas labiausiai įsimenamų šių metų pasirodymų didžiuosiuose ekranuose. Kino legenda, vienas geriausių visų laikų aktorių, nepriekaištingas Robertas De Niro pagaliau nusimetė nuo savo pečių jau dešimtmetį sutvirtėjusį komedianto vardą ir mes matome vėl senąjį, unikalaus talento ekrano šoumeną. Dėka ilgametės patirties gaunamos itin stiprios scenos, kuriose Roberto akys žiba kaip niekad anksčiau. Visgi per anksti yra palaidotas šis talentas į nekokybiškų komedijų kapą, todėl dabar reikia tikėtis, jog ateityje mūsų lauks dar ne vienas toks pasirodymas. Geidžiamiausia šių metų moteris, „Bado žaidinių“ žvaigždė Jennifer Lawrence, itin stipriai perteikė savo personažą, gana chaotiškai vietomis, tačiau emocijų lietus, sklindantis iš jos personos, įrodo, jog jaunų aktorių gretose tikrai auga dar vienas didelis talentas. Staigmeną pateikia ir šios juostos pažiba, komikas Chrisas Tuckeris, kuris po nelabai sėkmingos „Piko valandos“ jau penkerius metus nesirodė didžiuosiuose ekranuose. Gana trumpas vaidmuo, tačiau kiekvienas Chriso pasirodymas buvo lygus šventei. Solidus aktorių kolektyvas paverčia šį filmą į dar smagesnę pramogą kiekvienam, kuris vertina stiprias ir apgalvotas juostas.

Verdiktas

„Optimisto istorija“ – tai bene šilčiausias antrosios kino metų dalies filmas, nuteikiantis vien tik optimistiškai žiūrėti į pasaulį, apgalvoti savo veiksmus, suvokti šeimos svarbą, plačiai nusišypsoti. Dramos ir komedijos žanrų mišinys leis džiaugtis, pergyventi, liūdėti, mąstyti kartu su ekrano herojais, o meilės interpretacija leis pasinerti į romantikos kupiną kelionę bei suvokti, kodėl optimistiškai žiūrint į viską jautiesi laisvesnis ir gyvesnis.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. gaga / 2013 sausio 3

    visada pasitikėdavau šiuo kritiku, bet čia tai jau pervertintas filmas, nevertas 10, man tai ne daugiau 7, nūdna ir grynai amerikiečiams skirtas.