Karjeros pradžioje prie televizijos animacinių projektų dirbęs amerikiečių režisierius Bradas Birdas didžiajame kine debiutavo 1999 m. Ir debiutavo ne bet kaip – o su ilgametražiu animacini filmu „Plieninins milžinas“. Apie nepaprastą berniuko ir didžiulio roboto draugystę pasakojantis filmas iš tiesų yra britų rašytojo Ted‘o Hughes‘o 1968 m. išleisto romano „Plieninis žmogus“ („The Iron Man“) ekranizacija.
1957 m. spalis. Sovietų sąjungai į Žemės orbitą paleidus pirmąjį dirbtinį palydovą „Sputnik“, į mūsų planetos atmosferą iš kosmoso nukrenta nežemiškos kilmės didžiulis robotas. Pirmą kartą jis pastebėtas vandenyne, netoli Rokvelo, esančio Meino valstijoje, krantų, savo pasirodymu kone mirtinai išgąsdindamas vietinį žveją. O štai Rokvele gyvenantis devynmetis Hogartas Hjudžesas jaučiasi vienišas: viena į auginanti mama iki vėlumos dirba užkandinėje, o bet kokios Hogarto užuominos apie naminį gyvūnėlį (voveraitę, pavyzdžiui), atmetamos be teisės į apeliaciją. Būtent šioje užkandinėje pirmą kartą pasigirsta kalbos apie plieninį milžiną – tik, žinoma, niekas jų nepriima už gryną pinigą, gal tik bytnikas menininkas Dynas. Tačiau vieną vakarą į rudeninį mišką išėjęs išsiaiškinti, kodėl nustojo rodyti televizorius, Hogartas prie elektros pastotės sutinka šį –kaip jam kadaise atrodė – tik pramanuose gyvuojantį išalkusį milžiną. Tik ne Hogartą jis pasitiekia vakarienei – plieninis milžinas minta metalu, tačiau beužkandžiaudamas metalinėmis detalėmis, robotas įsipainioja į aukštos įtampos laidus. Išsigandęs Hogartas pasipusto padus, tačiau supratęs, kad milžinas kenčia, grįžta atgal ir išjungia elektros srovę. Taip prasideda neįtikėtina berniuko ir milžiniško roboto draugystė. Kuo toliau, tuo labiau, Hogartas įsitikina ne tik tuo, kad milžiniškas robotas nėra pavojingas, bet ir tuo, kad jis turi tai, ką žmonės pavadintų siela. Tačiau, žinoma, ramiai viskas tęstis negali – aiškintis, kas apkramto automobilius ir kitus metalinius objektus bei patikrinti gandų apie nežemiškos kilmės robotą tikrumo atsiunčiamas vyriausybės pareigūnas Kentas Menslis.
Filmas atskleidžia ne tik to laikotarpio – Šaltojo karo – atmosferą, bet ir taikliai pasišaipo iš beatodairiško amerikiečių bukumo neišsiaiškinus naikinti viską, kas galbūt yra pavojinga, o jei ir ne – tai ką dabar padarysi, bet juk galėjo būti pavojinga. Būtent tokį stereotipinį JAV vyriausybininką simbolizuoja Kentas Menslis. Net ir kariškiai šalia šio savimi patenkinto, sukto, tačiau visiškai buko pareigūno, atrodo ne tokie kvaili. Kitu laikmečio simboliu tampa bytnikas Dynas – atsipūtęs menininkas, kuriantis skulptūras iš metalo laužo. Dynas, yra, ko gero, įdomiausias ir savičiausias personažas.
Tarp „Plieninio milžino“ personažus įgarsinusių aktorių galima rasti gerai žinomų pavardžių: Vinas Dieselis (robotas), Jennifer Aniston (Ani Hjudžes, Hogarto mama), Christopheris McDonnaldas (Kentas Menslis), ar mažiau girdėtus Harry Connicką Jr. (Dynas) ir Eli Marienthalą (tuo metu Hogartą įgarsinusiam aktoriui buvo dvylika metų). Balsai personažams parinkti tinkamai, aktoriai juos įgarsina išraiškingai, įtikinamai ir emocionaliai. Kai kas netgi juokauja, kad Plieninis milžinas yra geriausias Vino Dieselio vaidmuo!
Žiūrint filmą akivaizdu, kad animacija amerikietiška, bet taip pat aišku, kad tai – ne tipiška disnėjinė animacija. Personažai pakankamai lankstūs ir plastiški, tačiau neturi to Disney‘aus filmams būdingo superelastingumo ir nenatūralumo. Filmo kūrėjai stengėsi personažus nupiešti ne tokius saldžius ir šiek tiek originalesnius – dažnai (ypač tai pasakytina apie vyriškus personažus) paliekami aštresni, kampuoti bruožai. Filmo spalvos nėra itin ryškios, kokias galbūt dabar jau vis labiau įprantame matyti 3D animacijos filmuose, tačiau gerai suderintos ir nerėžiančios akies. Ypač gražiai atrodo rudeninės miško spalvos. Kameros darbas geras – suteikiama galimybė iš milžiniško roboto perspektyvos apžvelgti rudenėjančias ar sniegu padengtas apylinkes, įspūdingai perteikiamas roboto dydis. Vaizdo ir garso montažas geras. Garso takelis – tinkantis filmui, tačiau ypatingai neįsimenantis.
„Plieninis milžinas“ – tai gražus filmas apie draugystę ir drąsą pažinti bei priimti kitokį, filmas, mokantis, kad mes patys pasirenkame, kuo būti – kad savo esatį kuriame patys. Nenusaldintas ir nesubanalintas „Plieninis milžinas“ subtiliai perteikia Šaltojo karo laikų atmosferą, o saviti ir išraiškingi personažai sulauks simpatijų tarp įvairaus amžiaus žiūrovų.
