Boksas yra ta sporto šaka, apie kurią, greičiausiai, kuriama daugiausiai filmai. To priežastis gana sunku paaiškinti, bet viena pagrindinių – tai visame pasaulyje populiarus ir itin žiaurus sportas, kurio taisykles supranta visi – nuo mažiausių iki seniausių. Ir tam nereikia būti dideliu galvočium. Be išskirtinių atvejų, laimi ilgiausiai ringe išsilaikęs ir nokauto nepatyręs priešininkas. Pats žinomiausias šios temos filmas yra „Rokis“, kurį žino tikrai kiekvienas kino žiūrovas. Nereiktų pamiršti ir tikra klasika tapusio „Įsiutusio buliaus“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Robertas De Niro. Na, o režisierius Michaelas Mann 2001 metais pristatė visiškai kitokį žvilgsnį į šį sportą, labai drąsiai pasakodamas vieno žymiausio pasaulio boksininko Muhammado Ali gyvenimo istoriją su pačiomis aštriausiomis ir kontraversiškiausiomis detalėmis. Tai filmas – „Ali“.
Turinys
Dar visai jaunas boksininkas Kasijus Klėjus yra kylanti bokso sunkiasvorių kategorijos žvaigždė. Jaunuolis savo nepaprastu greičiu ir staigiais smūgiais jau būdamas 22 metų pelno pasaulio čempiono titulą, kurio nė neketina perleisti niekam kitam. Islamą praktikuojančiam juodaodžiui sportininkui gyvenime nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Jį supanti šeima – katalikai, nesuprantantys jaunuolio polinkio kitai religijai, staiga atsiradusi šlovė prikviečia daug gražių merginų, kurias vyras keičia viena po kitos. Ir galiausiai, karjerą sužlugdęs Valstybės šaukimas, kuris suduoda stiprų smūgį pačiame jėgų žydėjime esančiam sportininkui. Įgavęs naują vardą, Muhammadas Ali nenuleidžia rankų ir visomis išgalėmis bando prasimušti ir sugrįžti į bokso Olimpą.
Režisierius Michaelas Mannas turi tikrai subtilų filmų kūrimo stilių, kurį labai sunku sumaišyti su kuo nors kitu. Šioje juostoje taip pat jaučiamas jo labai išskirtinis stilius. Kino kūrėjas labai kruopščiai kūrė juostą, taip pat prisidėdamas ir prie scenarijaus rašymo. Jo kuriama atmosfera nuolat kinta iš tamsios į šviesią ir atvirkščiai. Kiekvienam veikėjo gyvenimo pakilimui ir nuopuoliui yra sukuriama vis kitokia atmosfera, vis kitoks požiūris, tačiau viskas labai gerai suliejama į vieną visumą.
Juostos scenarijus yra aukščiausios klasės. Siužetinė linija išlaikoma nuosekli, todėl net 2,5 valandos trunkantis filmas, nors ir atrodo labai ilgas, bet prikausto prie kėdės taip, kad neįmanoma atsiplėšti. Gerai pasakojama istorija per dvi su puse valandos pateikia gerą dešimtmetį trukusį legendinio boksininko gyvenimo laikotarpį, kuriame galima pamatyti visko – šlovės viršūnę ir visišką dugną. Vienintelis kliūnantis dalykas – atrodytų nuosekliai dėstomoje istorijoje tam tikri dalykai tiesiog dingo. Iš Ali gyvenimo staiga prapuolė viena moteris ir kažkaip neaiškiai atsirado kita. Tada nepastebimai atsirado ir vaikas. Taip pat ne visiškai parodoma, kaip jis atėjo į boksą, ko labai trūko. Visa kita yra gana gerai, o istorija po truputį rutuliojasi prie kulminacijos – finalinės kovos, kuri tiesiog pritrenkia.
Taip pat filme prisiliečiama ir prie jautrios rasizmo temos, kuri tuo laikotarpiu, maždaug septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo ypatingai opi. Juodaodžiai gyveno visiškai skirtingus gyvenimus nuo baltųjų ir vienu metu filme net yra pasakoma, kokia bausmė laukia už paprastą žvilgčiojimą į baltąją. Ir tai parodo, koks žiaurus tuo metu buvo gyvenimas afroamerikiečiams.
Išskirtinė ši juosta yra dar ir todėl, kad režisierius nebijo imtis ypatingai kontraversiškos asmenybės. Pirmiausia dėl to, kad jis buvo ne tik juodaodis, bet ir musulmonas, nors „juodaodžiai musulmonai“ ir buvo laikomi sekta. Antra – jis buvo vienas tų retų žmonių, kuris atsisakė šaukimo į kariuomenę Vietnamo karo metu ir neparodė „patriotiškumo“ kurį tuo metu demonstravo visi žymūs žmonės, taip bandydamas išlaikyti savo vertę. Ir dėl to buvo tampomas po teismus. Dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje iš Ali buvo atimtas čempiono titulas, kurį jis turėjo atgauti pačiu sunkiausiu būdu. Ir, nepaisant to, režisieriui puikiai pavyko rasti būdą, kaip išskirti šią asmenybę ir prikelti jos legendą, taip primenant pasauliui apie kadais labai įtakingą ir daug pasiekusį sportininką.
Juostos veikėjai atskleidžiami gana gerai. Tiksliau, pagrindiniai veikėjai, o ypač Ali. Kiekviena pergalė jį pakeldavo, o likimo siunčiami smūgiai, atrodo, patiesdavo. Nepaisant to, Ali išlieka išdidus ir toliau siekia savo tikslo, nepaisydamas jokių kliūčių. Jo komandos narys Driu „Bundinis“ Braunas yra visiškai kitoks žmogus – juodaodis žydas, kuris tik taip vadina save, tačiau elgiasi visiškai kitaip. Jį valdo alkoholis ir narkotikai, kuriuos jis atranda pasiekęs Ali užtarnautą šlovės viršūnę. Stiprus dvasinis Ali palaikytojas Malkomas X yra lyg tėvas, kuriuo seka minia tikėjimo šalininkų. Ir dar viena stipri asmenybė – sporto žurnalistas ir Ali draugas Hovardas Kaselis, kuris išskirtinis žmogus, palaikantis Ali net pačiu sudėtingiausiu gyvenimo periodu. Išties, labai puikiai atskleidžiami veikėjų portretai. Moterims šioje juostoje skiriama mažai dėmesio, jos ateina ir išeina, nes veikėjui jos tampa nebereikalinga, arba atsiranda kokia kita. Nors moterų šioje juostoje tikrai netrūksta, visos jos – pašaliniai žmonės ir, nors Ali sako jas gerbiantis, akivaizdu, kad taip nėra. Jam rūpi tik vienas – pergalės skonis.
Techninė pusė
Garso takelis šioje juostoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Viso filmo metu daugumoje skamba arba džiazas, arba afrikietiški ritmai. Kiekviena daina ar muzikinė kompozicija yra tiesiog nepriekaištingai priderinama prie scenų, todėl veiksmas dar labiau įtraukia į save ir niekaip nepaleidžia iki pabaigos. Garso takelį vainikuoja galinga daina „Tomorrow“, kuri atrodo lyg būtų dainuojama kažkuria Afrikos žemyno kalba, mat neįmanoma nieko suprasti, bet jos efektyvumas filmo kulminacijoje su kiekvienu smūgiu sukelia nesustabdoma šiurpo bangą, bėgiojančią kūnu aukštyn ir žemyn geras 3 minutes.
Operatoriaus darbas filme yra labai geras. Taip išplėtojamas ir pačiam Michaelui Mannui būdingas drebančios kameros efektas, tik čia jis perkeliamas į artimas kovas ringe, todėl kartais kyla jausmas, lyg galingasis Ali stipriais smūgiais talžytų ne priešininką, o žiūrovą. Tai dar labiau priartina prie veiksmo ir keletą kartų gali priversti net krūptelėti. Ne kovos taip pat nufilmuotos puikiai, perteikiant kiekvieno veikėjo emocijas. Filme pavaizduota vieno veikėjo mirtis atrodo nepriekaištingai, kai lėtai galima stebėti iš akių dingstančią gyvenimo šviesą.
Vaizdo montažas yra nepriekaištingas. Sklandus perėjimas tarp scenų ir dar geriau sumontuotos kovos ringe sugeba priversti žiūrovą vos ne įsikabinti į televizorių ar kompiuterio ekraną ypatingai lemtingų scenų metu. Garso montažas taip pat geras, ypatingai sustiprinantis bokso dvikovų scenas.
Aktoriai
Filme buvo tikrai nemažai aktorių, kurie labai gerai atliko savo vaidmenis, bet visi jie buvo nieko verti, palyginus su Willu Smithu. Jis yra absoliuti šios juostos žvaigždė. Nenuostabu, kad tai iki tol komedijomis užsiėmusiam aktoriui suteikė galimybę pelnyti nominaciją Oskarui už geriausio aktoriaus vaidmenį. Tai buvo bene pirmas kartas, kai aktorius ėmėsi dramini vaidmens ir savo darbą atliko tiesiog nepriekaištingai. Galima drąsiai sakyti, kad tai yra vienas geriausių jo karjeros vaidmenų. Aktorius ne tik puikiai perteikė savo vaidinamo bokso legendos Muhammado Ali emocinius išgyvenimus, bet ir kalbėjimo manierą. Jau negana to, kad ir atrodė fiziškai panašus. Stebėto aktoriaus pasirodymą šiame filme yra tiesiog grynas malonumas.
Akivaizdu, kad Jamie‘į Foxxą režisierius Michaelas Mannas tikrai mėgsta. Po vaidmens šiame filme aktorius papuolė ir į kitą jo darbą – „Nakties įkaitą“. Ir tikrai nėra ko stebėtis, mat aktorius čia pasirodė vos kiek prasčiau už pagrindinio vaidmens atlikėją. Alkoholiu ir narkotikais piktnaudžiaujantį juodaodį žydą suvaidinęs J. Foxxas atliko tikrai įtikinamą vaidmenį, todėl filmo metu ne kartą kilo noras jam vožtelti.
Labai stipriai juostoje taip pat pasirodė ir žurnalistą Hovardą Kaselį suvaidinęs Jonas Voightas tradiciškai atliko labai įtikinamą ir jautrų vaidmenį. Jis visą filmo rodymo laiką atrodė labai geras, tėviškas padėjėjas ir patarėjas, gelbstintis labiau už tikrą tėvą.
Taip pat juostoje labai gerai pasirodė Mario Van Peeblesas, Jeffrey‘is Wrightas ir Ronas Silveris. Moteriškus vaidmenis juostoje atlikusios Jada Pinket Smith, Nona Gaye ir Michael Michele nesugebėjo gerai atskleisti savo veikėjų ir labiau erzino savo pasirodymais, ne tiko visame bendrame fone. Vienintelė Jada Pinket Smith atrodė ypatingai natūraliai. Gali būt todėl, kad filmuotis meilės scenose su savo vyru nėra jau taip ir sudėtinga.
Verdiktas
„Ali“ yra vienas stipriausių ir galingiausių filmų apie boksą, labai tikroviškai ir drąsiai pasakojantis legendinio boksininko Muhammado Ali gyvenimo istoriją. Tai gana sunkus filmas, kuris per pustrečios valandos trukmės rodymo laiką sugeba papasakoti beveik dešimtmečio istoriją, pilną pakilimų ir nuopuolių. Gerai suderintas garso takelis ir nepriekaištinga pagrindinio aktoriaus vaidyba užglaisto visus atsiradusius nesklandumus, o išskirtinis režisieriaus Michaelo Manno stilius įtraukia įjuostą ir nepaleidžia iki pat filmo pabaigos, paskutinės ir stipriausios kovos ringe.
