2009 metų dramos „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“ („The private lives of Pippa Lee“) režisierė ir scenarijaus autorė Rebecca Miller pristato naujausią savo darbą – romantinę komišką dramą „Megės planas“.
Ką daryti, kai tavo sukurptas planas (ne)pavyksta? Ir kas dėl to kaltas – likimas ar kiti žmonės? Megė (akt. Greta Gerwig) – niujorkietė, dėstanti meną ir verslą viename iš miesto universitetų. Nuo mažų dienų ji išmoko rūpintis savimi, būti stipri. Tad, kai pažadėtasis princas neatjoja ant balto žirgo, Megė nusprendžia imti jautį už ragų bei įgyvendinti savo svajonę – tapti mama.
Tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Merginos planas susilaukti vaikų be vyro griūna tada, kai… ateina meilė! Į Megės gyvenimą įsiveržia antropologas Džonas (akt. Ethanas Hawke‘as). Kaip ir daugelyje romantinių filmų žaismingas flirtas perauga į didžiulę meilę, ir tam visai netrukdo tai, kad Džonas vedęs egocentrikę profesorę Džordžetę (akt. Julianne Moore). Karšta Džono ir Megės meilė po kelerių metų išblėsta ir Megei reikia plano, kaip atsikratyti nemylimu vyru.
Atleiskite, jei peržiūrėję filmą, jūs ant manęs pyksite, jog viena pastraipa nupasakojau pusės filmo pagrindinį siužetą. Bet čia ir yra viena iš esminių filmo problemų – peržiūrėjęs nors vieną anonsą ar perskaitęs filmo aprašymą kino teatro puslapyje, tu praktiškai žinosi visą filmo istoriją. Būtent istorijai ir trūko netikėtumo, suktesnio siužeto vingio, nes ji taip eina ir praeina… Geriau nežiūrėkit „Megės plano“ anonso, nes būsite pamatę daugiau nei pusę kūrinio. Galima teigti, kad nekokia filmo reklaminė kampanija išryškino pagrindinį filmo trūkumą.
Tačiau užteks čia peikti, nes filmas man tikrai patiko! Ir tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, filmas turi savo atmosferą, nors ji jau girdėta: kartais gali pasimiršti ir manyti, kad žiūri eilinį Woody Alleno filmą ar vieną iš Richardo Linklaterio trilogijos „Prieš…“ („Before…“) filmų (prie to, aišku, prisideda ekrane šmėžuojantis Ethanas Hawke‘as). Nors filmo dvasia ir nėra originalumo viršūnė, bet kūrinys ją išlaiko viso seanso metu ir ji įtraukia. Prie atmosferos daug prisideda garso takelis. Tarp savęs varijuojančios džiazo, bossa novos bei lengvojo roko melodijos tinkamai papildo vaizdą ir yra malonios ausiai.
Dialogai ir filmo situacijos taip pat yra stiprūs juostos elementai. Kartais jie absurdiški, netikėti, keistoki. Bet būtent tai daro situacijas ir pokalbius žaviais šiame filme – kai kurie iš jų tokie pažįstami, tačiau „įvilkti į naują rūbą“, o kiti kaip tik kasdieniame gyvenime nesutinkami ir jų absurdiškumas kelia šypseną. Šypsena jūsų veide seanso metu turėtų atsidurti bent keletą kartų, o gal kokį vieną ir nusijuoksite, nes filme juokaujama ir tai daroma skoningai bei subtiliai. Aš už pilvo susiėmęs nežvengiau, bet kūrinio tikslas ir nebuvo dvi valandas nenuilstamai juokinti.
Pagrindinis filmo ingredientas, dėl kurio jį galima įsimylėti, yra veikėjai. Jei istorija tokia so so, tai veikėjai superšarmingi. Kiekvienas iš jų individualus, savotiškai mielas ir artimas. Nors jie atrodytų panašūs į žmones, kuriuos sutinkate kasdien, tačiau kai kurios jų savybės paryškintos, švelniai hiperbolizuotos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas Megei, Džonui ir Džordžetei, tačiau filme ryškūs ir antraeiliai veikėjai. Jie netampa pilka mase, dėl savo individualumo jie atmintyje nesusilieja į vieną po seanso greitai užmirštama ir niekam neįdomia vienuma, esančią kažkur toli, kol pagrindiniai veikėjai „veža“ filmą į priekį. Istoriją rutulioja visi filmo personažai ir tai yra žavu.
Geriems veikėjams reikia gerų aktorių, kad jų išskirtinumas atsispindėtų ne tik scenarijaus eilutėse, bet ir didžiajame ekrane. Pagrindinės filmo žvaigždės yra Megę įkūnijanti Greta Gerwig ir jos konkurentę įkūnijnati Julianne Moore. G. Gerwig puikiai pavyksta įkūnyti mielą, šiek tiek keistoką merginą. Talentingumo bombas ekrane sprogdino Julianne Moore. Aktorė įrodė, kad gali puikiai pasirodyti vaidindama komiškus vaidmenis. Prancūzišku akcentu kalbanti savimyla Džordžetė yra nuostabus personažas, o prie to neabejotinai prisidėjo ir puikus J. Moore pasirodymas. Gerai savo vaidmenis atliko Ethanas Hawke‘as, Billas Haderis, Maya Rudolph ir kiti.
„Megės planas“ – jaukus filmas, puikiai tinkantis lietingam vakarui. Nors istorija ir šlubuoja, filmą gelbsti atmosfera, komiški dialogai ir nuostabūs veikėjai. Žiūrėdamas į Megės planų pasisekimą ar nepasisekimą, nejučia pradedi galvoti, kiek jų sėkmingas įgyvendinimas priklausė nuo jos pačios, o kiek nuo likimo ar pašalinių žmonių. Filmas gal net privers jus pagalvoti apie tai, kiek iš viso apsimoka planuoti savo gyvenime. Jei juosta privers jus ir nusišypsoti, ir pamąstyti, manau, kad tai gera pramoga, verta jūsų laiko.
P.S. Jei kuriame nors filme yra paminėtas Slavoj Žižekas, filmas tikrai nebus prastas. Patikėkit
