MĖNESIO REŽISIERIUS. Įspėjantis pranešimas

1968m. Stanley Kubricko pristatyta „2001 m.  kosminė odisėja“ (angl. „22001: A Space Odyssey“) yra neabejotinai vienas geriausių bei populiariausių mokslinės fantastikos filmų per visą kino istoriją. Amerikiečių režisierius pasitelkdamas vaizduotę žiūrovus šiuo kūriniu perkėlė keletu dešimtmečių į priekį, ką padaryti jam pavyko tiesiog idealiai – šis S. Kubricko kūrinys tampa įspūdingu nuotykiu net ir praėjus beveik penkiems dešimtmečiams po jo sukūrimo. Panašiu keliu šio amžiaus pradžioje nusprendė eiti ir kitas ne ką mažesnio masto režisierius – Stevenas Spielbergas, kurio 2002m. pristatytas mokslinės fantastikos trileris „Įspėjantis pranešimas“ (angl. „Minority Raport“) žiūrovus taip pat perkelia į ateitį – šįkart į 2054m.

Pagrindinis filmo herojus Džonas Endertonas (Tom Cruise) yra vyresnysis agentas eksperimentinėje žmogžudysčių prevencijos programoje „PreCrime“. Programa yra paremta trimis aiškiaregiais – vadinamaisiais „precogais“, kurie turi galimybę matyti ateityje įvyksiančią žmogžudystę. Pasitelkus modernią įrangą jų matomos vizijos gali būti nuskanuojamos ir išsaugojamos, suteikiant galimybę vizijoje užfiksuotą nusikaltimą išanalizuoti ir užkirsti jam kelią. Viskas vyksta sklandžiai, kol vieną dieną Džoną sukrečia ekrane išvystas žudikas – jis pats.

Kalbant apie filmo idėjinius pamatus, jo scenarijus yra paremtas XX a. amerikiečių rašytojo Philipo K. Dicko sukurtu identiško pavadinimo apsakymu, kuriame veiksmas vyksta XXI a. pradžioje. Įdomu tai, jog S. Spielbergas, remdamasis šiuo kūriniu, pakeitė ne tik istorijos veiksmo laiką. Apsakymo autorius pesimistiškai žiūrėdavo į žmonijos ateitį, savo kūriniuose visados akcentuodamas jos niūrumą ir tragiškumą, kai S. Spielbergo požiūris į tai kardinaliai skyrėsi – jį iš teigiamos pusės intrigavo ateitis ir žmonijos tobulėjimas, dėl ko šiame režisieriaus kūrinyje yra gausybė galimybių pažvelgti į tai, kaip, jo manymu, technologiškai pažengę būsime po penkių dešimtmečių.

Kalbant būtent apie technologinio pažangumo perteikimą, kuris buvo toks svarbus S. Spielbergui – jis tikrai matomas. Tiek vertikalūs greitkeliai, tiek ir maksimaliai pažengusios hologramos bei naujos kartos ginklai – viskas kvepia inovatyvumu. Tęsiant ties vizualine filmo puse, neblogą įspūdį paliko ir S. Spielbergo sprendimas postprodukcijos proceso metu dalį spalvų paversti blankesnėmis, kas padėjo sukurti kiek labiau paveikią to meto atmosferą. Ir visgi, jei dėl vizualinės filmo pusės galbūt esu kiek atlaidesnis dėl fakto, jog filmas sukurtas jau prieš 14 metų, jo sukūrimo data neuždraus man kabinėtis prie filmo garso takelio, kurį sudėtinga vertinti teigiamai, kadangi jis yra praktiškai nepastebimas – šiuo aspektu ko nors išskirtinio, dramatiško ir veržlaus trūko net ir labiausiai jaudinusiose filmo vietose.

Neblogą įspūdį palieka aktorių kolektyvas, kurį sudarė tokie gerai žinomi aktoriai kaip Tomas Cruise’as, Maxas von Sydowas, Colinas Farellas bei Nealas McDonoughas. Taip, kokių nors netikėtų proveržių iš vieno ar kito aktoriaus šiame filme nepamatysite, bet to per daug ir netrūksta – visi savo darbą atlieka kokybiškai, sugebėdami tiksliai perteikti savo vaizduojamus personažus, ko iš esmės ir užtenka.

Ir visgi, stebint filmą vizualinė jo pusė per daug dėmesio nereikalauja, kadangi nuo pat pirmų minučių jį pasiglemžia unikalus filmo siužetas. Ir visiškai nesvarbu ar ateityje įvyksiančias žmogžudystes matantys aiškiaregiai kertasi su jūsų pasaulėžiūra – manęs tai netrikdė, kadangi šiuo filmu S. Spielbergas savo idėjų primygtinai nebruka, leisdamas tiesiog džiaugtis istorijos tėkme. O ši išties sužavėjo – filmo siužetas sudėliotas iš daugybės sluoksnių, ko pasėkoje vieną intriga keičia kita. Ir nors visos filme pateikiamos siužeto linijos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, jos savo aukščiausius įtampos taškus pasiekia skirtingais momentais, kas užtikrina ne tik nuolatos išlaikomą intrigą, bet ir tai, jog žiūrovas į susiliejančių istorijų pančius yra įpainiojamas iki adekvačių ribų.

Ir visgi, vienu aspektu filmas gerokai nuvylė – kalbu apie išliekamąją jo vertę. Geriausi futuristinės tematikos filmai be to dažniausiai neapsieina: nebūtina analizuoti S. Kubricko kūrybos, užtenka prisiminti ir pastarųjų metų šio žanro hitus, kaip „Ex Machina“, „Pradžia“ (angl. „Inception“) ar „Ponas Niekas“ (angl. „Mr. Nobody“). Geriausi šio žanro filmai sugeba įspūdį palikti ne tik filmo peržiūros metu, bet ir po jos, ko „Įspėjantis pranešimas“ savyje stokoja, nesuteikdamas praktiškai jokio peno apmąstymams.

Apibendrinant, būtent originalus, stimuliuojantis ir intriguojantis siužetas yra neabejotinai stipriausia šio filmo sudedamoji dalis. Taip, galima kibti prie vietomis nevisiškai išpildyto vizualinio pateikimo ar slogaus garso takelio, bet unikalus filmo siužetas iš esmės viską atperka. Ir visgi, S. Spielbergo darbą prilyginti tam, ką 1968m. sukūrė S. Kubrickas, būtų gerokai per drąsu. „Įspėjantis pranešimas“ – tai kokybiška pramoga, garantuosianti dvi valandas kitkam dėmesio nepaliksiantį kino seansą, tačiau ilgesniam laikui jūsų atmintyje nei emocionaliai, nei idėjiškai, ji ko gero nepasiliks.