Šią savaitę į kino ekranus atkeliauja nauja erotinė drama, kuri nors ir neužkariavo daugelio kritikų gražių komentarų, tačiau merginų širdžių gelmes, be abejo, filmas „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (angl. „Fifty Shades of Grey“) jau spėjo paliesti. Kol dauguma žmonių meilės dieną leido kine, norime prisiminti vieną nuostabiausių istorijų, kuri, deja, pasibaigė Atlanto vandenyno dugne. Prieš aštuoniolika metų kino teatrus pasiekė viena sėkmingiausių romantinių dramų apie nelaimės ištiktą laivą. Nuotykiams nesibaigiant sėkmingai, kino gerbėjai gali pasidžiaugti vienu sėkmingiausiu filmu katastrofos tematika per visą kino istoriją. Šiandien pristatome įdomybes iš „Titaniko“ (angl. „Titanic“) filmavimo aikštelės.
Scenarijų režisierius kūrė apie penkis metus. Pats pirmasis originalus pavadinimas, kuriuo Jamesas Cameronas pristatė savo darbą studijai „20th Century Fox” buvo „Romeo ir Džiuljeta Titanike“ (angl. „Romeo and Juliet on the Titanic“). Dar prieš prasidedant filmavimo darbams, režisierius išvyko į Naująją Škotiją, vieną Kanados provincijų, filmuoti įžymiųjų ledkalnių ir tuo metu juosta įgavo kitą kodinį pavadinimą – „Ledo planeta“ (angl. „Planet Ice“). Dauguma „20th Century Fox” studijos filmų montavimų metu ir vėl būna pervadinti – šįkart „Titanikas“ buvo pavadintas žymiosios 1994 metų komedijos „Mažylio atostogos“ (angl. „Baby‘s Day Out“) antrąja dalimi.
Jamesas Cameronas suteikia galimybę ne tik filmo žvaigždėms dominuoti kadre, tačiau nevengia ir pats pasirodyti tam tikrais juostos momentais. Bent po keletą kartų pasirodantis daugumoje savo filmų režisierius šmėkščioja ir šioje juostoje. Nepaisant kelių nereikšmingų kadrų, kuomet režisierius pasirodo su didžiule pilka barzda ar visas sutrikęs prie išsigelbėjimui skirtų valčių, viena įdomiausių scenų su Jamesu Cameronu yra ta, kuomet galime pamatyti Leonardo DiCaprio piešiamą apsinuoginusią Kate Winslet su „Vandenyno širdies“ vėriniu. Nors tai yra netiesioginis režisieriaus pasirodymas kadre, tačiau pasirodo visi filmo pagrindinio herojaus nupiešti piešiniai yra ne ko kito, o paties Jameso Camerono darbai.
Nors ir neatrodytų, kad režisierius būtų turėjęs problemų vandens klausimu, bet jų išties buvo nemažai. Scenoms, kuomet Rose koridoriuose ieško Jacko, vandens buvo „pasisemta“ iš Ramiojo vandenyno ties Baja Kalifornija. Vanduo buvo toks šaltas, kad Kate Winslet net nereikėjo to suvaidinti – vandens šaltumą puikiai atspindi aktorės reakcija.
Katastrofoms scenoms studija buvo išsinuomojusi didžiulį kraną, kuris judėjo traukinio bėgių principu. Finalinės scenos buvo nufilmuotos didžiuliame baseine, talpinančiame apie 1.6 milijonų litrų vandens. Sušalę žmonių kūnai buvo nugrimuoti specialiu grimu, kuris susikristalizuoja po sąlyčio su vandeniu. Vaško pagalba buvo pasiektas plaukų ir drabužių tinkamas sušlapimo efektas.
Viena įdomesnių scenų „Titanike“ buvo tuomet, kai į laivą plūsteli itin didelis vandens kiekis ir suniokoja pagrindinius laivo laiptus. Filmo kūrėjai itin preciziškai bandė atkurti tikslesnius tiek laivo parametrus, tiek skendimo laiką. Kadangi 1912 metais žmonių ūgis buvo kiek mažesnis nei 1997, laiptai turėjo būti sukurti didesni nei turėtų būti. Kūrybinė komanda turėjo tik vieną bandymą nufilmuoti šiai scenai, nes tiek visi baldai, tiek visa filmavimo aikštelė buvo nepataisomai sunaikinta.
Aktorė Kate Winslet scenoms vandenyje turėjo išmokti nardyti. Norėdama išgauti kaip galima realistiškesnį vaizdą, aktorė atsisakė dėvėti hidrokostiumą ir po šių skendimo scenų susirgo plaučių uždegimu. Vyresniąją Rose įkūnijusi Gloria Stuart susidūrė kiek su kitokiais rūpesčiais – filmavimo metais filmo herojė jau buvo sulaukusi 101‘ių metų, o kadangi aktorė tuo metu turėjo 86’is metus, ją buvo stengtasi pasendinti. Gloriai Stuart tai nepatiko.
2012 metais režisierius Jamesas Cameronas apsilankė laidoje „Mitų griovėjai: Titaniko išsigelbėjimas“ (angl. „MythBusters: Titanic Survival“), kurioje buvo patikrinta, ar Jackas būtų galėjęs išgyventi, jeigu būtų užlipęs šalia Rose‘ės ant plaukiančių durų. Kaip bebūtų keista, griovėjai įsitikino, kad jie kartu būtų išsigelbėję, tačiau tam reikėjo filmo herojės gelbėjimosi liemenę pakišti po durimis. Jamesas Cameronas leido suprasi, kad Jacko mirtis buvo neišvengiama, tačiau kartu ir pripažino galėjęs sukurti mažesnes duris, kad nekiltų diskusijų dėl Jacko išlikimo.
Juostos muzikai sukurti buvo pasamdytas prodiuseris Jamesas Horneris. Pasak kūrėjo: “kai tik peržvelgiau pirmą juostos variantą, grįžus į studiją viso garso takelio idėją sukūriau per 20 minučių. Tiesiog pamačius filmą ir pasikalbėjus su režisieriumi iškart supratau, kokia atmosfera turi spinduliuoti šiame projekte“. Nepavykus susitarti su Enya dėl finalinės dainos, Jamesas Cameronas ilgą laiką svarstė išvis nedėti jokios finalinės dainos titrų metu. Tačiau muzikos prodiuseris Jamesas Horneris slapta susisiekė su atlikėja Celine Dion ir pasiūlė jai atlikti dainą „My Heart Will Go On“. Išgirdusi pasiūlymą atlikėja nedelsdama jo atsisakė, nenorėdama skambėti dar vienoje dainoje, kuri skamba titrų metu. Tačiau vyro įtikinta, dainininkė įrašė dainą iš pačio pirmo bandymo ir iškart nusiuntė variantą juostos režisieriui. Nors daina buvo ką tik pradėti kurti, Jamesui Cameronui paliko neišdildomą įspūdį ir jis nusprendė ją įtraukti į finalinius kadrus nepaisant to fakto, kad daina buvo tik juodraštinis variantas.
Berašydamas scenarijų režisierius Jamesas Cameronas Rose DeWitt Bukater ir Jacka Dawsoną įsivaizdavo kaip visiškai išgalvotus personažus. Tik filmui pristačius, pasklido gandai, kad visgi Jackas kaip žmogus iš tikrųjų egzistavo ir netgi žuvo plaukdamas „Titaniku“. Jackas Dawsonas gimė 1888 metų rugsėjo mėnesį Dubline, Airijoje, o yra palaidotas Fairview Lawn kapinėse Naujojoje Škotijoje su daugybe kitų skenduolių. Iki šių dienų tai yra vienas lankomiausių kapų šiose kapinėse.
Vieną paskutinių filmavimų Naujojoje Škotijoje dienų keli pokštininkai nusprendė iškrėsti šunybę visai kūrybinei komandai sumaišę haliucinogeninį narkotiką „angelų dulkes“ (angl. „angel dust“) su moliūgų sriuba. 80 žmonių iškart pasijuto blogai, 50 buvo išvežti į ligonines, o Jamesui Cameronui pajutus, kad su maistu kažkas tikrai nėra gerai, išsiplovė skrandį iki to momento, kuomet turėjo pasijusti pilnas narkotiko veikimas. Kaip skelbiama, pokštininkai pagauti nebuvo.
Buvo sukurta ir alternatyvi filmo „Titanikas“ pabaiga, kurioje senoji Rose parodo Brockui deimantą prieš jį išmetant į vandens gelmes. Jamesas Cameronas visgi nusprendė naudoti originalią pabaigą galvodamas, kad ši pabaiga nutolina Rose nuo savo tikrojo personažo. Žemiau esančiame filmuke kviečiame susipažinti su alternatyvia pabaiga.
„Titanikas“ tapo pirmuoju istorijoje filmu, pajamų plane perkopusiu 1 milijardo JAV dolerių ribą. Juosta taip pat gavo 11 Oskaro statulėlių bei 4’is BAFTA apdovanojimus, todėl be abejo, tai yra vienas sėkmingiausių visų laikų projektų. Šį savaitgalį kino teatruose pasirodė dar viena meilės istorija pavadinimu „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, todėl komentaruose kviečiamės dalintis ne tik įspūdžiais apie naująją ekranizaciją, tačiau ir apie senąjį meilės šedevrą, o naujų filmų įdomybės – jau netrukus!