Žmogžudystė Rytų eksprese

Murder on the Orient Express

Iš Šiaurės Airijos kilęs britų aktorius bei režisierius Kennethas Branaghas, savo sąskaitoje turintis net penkias „Oskarų“ nominacijas, pristato juostą, pastatytą pagal garsiosios detektyvų kūrėjos Agatos Kristi bestselerį tokiu pačiu pavadinimu – „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Tai jau 17-asis pilnametražis projektas, kurio vadeles tampo Kennethas. Nevengiantis savo režisuojamuose filmuose pasirodyti ir kaip aktorius, K. Branaghas šįkart užsimoja stipriai – įkūnyti pagrindinį knygos herojų Erkiulį Puaro. Režisierius turi sukaupęs nemažai patirties  – 1989 m.  juostoje „Henrikas V“, kuriam pats adaptavo scenarijų (pagal Viljamo Šekspyro pjesę), K. Branaghas vaidino Anglijos karalių. Net tik už aktorinį meistriškumą jis buvo nominuotas „Oskarui“, tačiau ir už geriausią režisūrą. Patirties yra, tačiau belgų detektyvo Erkiulio Puaro personažo kūrimas tampa rimtu iššūkiu dar ir dėl to, kad 14 metų rodytame populiariame seriale šį personažą puikiai įkūnijo aktorius Davidas Suchetas. Personažo gerbėjai ir serialo fanai neabejotinai jį prisimins ir lygins (jei ne sąmonėje, tai pasąmonėje). Taip pat tai yra ne pirmoji knygos ekranizacija didžiuosiuose ekranuose. 1974 m., dar esant gyvai rašytojai, pasirodė visai neblogas Sidney Lumeto filmas tokiu pačiu pavadinimu kaip ir knyga. Tačiau šiandien kalbėsime apie naująjį K. Branagho darbą – įvertinsime ir apžvelgsime, kaip režisieriui sekėsi ne tik vaidinti, tačiau ir diriguoti visam orkestrui.

Siužetas

Žvarbią žiemą bėgiais dundančiame prabangiame traukinyje įvyksta žmogžudystė. Belgų detektyvui Erkiuliui Puaro (akt. Kennethas Branaghas), kuris važiuoja tuo pačiu traukiniu, tenka nepaprastai sunki užduotis – įminti kraupios žmogžudystės mįslę. Delsti negalima, nes žudikas bet kada gali smogti dar kartą.

Turinys

Nors knygos fanams, pasirodžius pirmiems filmo anonsams, užkliuvo toks stiprus akcentas kaip pagrindinio herojaus ūsai, tačiau Michaelo Greeno parašytas scenarijus per daug nuo knygos nenutolsta. Didžiausi skirtumai: knygoje nebuvo juodaodžio keleivio, nebuvo kumščiuojamasi bei šaudoma iš pistoletų. Taip pat tam tikros Puaro pasakytos citatos yra iš kitos A. Kristi knygos.

Pirmos 15 minučių – įdomios ir intriguojančios. Kūrėjai mus nukelia į praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio Jeruzalę, kurioje žiūrovai supažindinami su Erkiulio Puaro sugebėjimais. Gražiai ir autentiškai atkurtas miestas, o jame mįslę sprendžiantis Erkiulio personažas pateikiamas labai ryškiai, gal net per daug (it koks dievas).

Kiek vėliau veiksmas persikelia į prabangųjį traukinį, kuris, judant dinamiškai kamerai, pavaizduotas labai gražiai ir stilingai. Interjero dizainas, tam tikros jo detalės ir smulkmenos, įspūdingais kostiumais aprengti aktoriai – tam dėmesio nepagailėta. Tačiau galbūt visi šie blizgučiai susuko smegenis ir laiko paskirstymas darbams tapo neadekvatus. Juostoje vaidina daug gerai žinomų aktorių, tačiau jų įkūnyti antraplaniai vaidmenys labai neišsiskyrė ir buvo pateikti gan paviršutiniškai. Na, yra keletas pozityvių išimčių, tačiau problema ta, kad nesusitvarkyta su dideliu personažų kiekiu. Buvo pernelyg dažnai šokinėjama nuo vieno personažo prie kito, ir tai kažkiek vargino. Įdomesnis vaidmuo buvo patikėtas Johnny Deppui, kuris įkūnijo ne patį mieliausią veidą turintį Edvardą Račetą. Tačiau, kad ir kaip ironiškai tai nuskambėtų, gaila, kad „grožėtis“ jo veidu teko taip trumpai. K. Branagho Erkiulis Puaro juostoje spindi it žvaigždė, užgoždamas visus likusius personažus. Nepaisant šiokios tokios arogancijos, jis greitai susilaukia žiūrovų simpatijų. Kaip jau buvau užsiminęs anksčiau, Kennethui pavyko sukurti labai ryškų ir įdomų personažą – tokį, kuris atmintyje turėtų išlikti ilgam. Bet panašu, kad režisierius per daug koncentravosi į save ir, nors dažnai kontrolę įvardija kaip pagrindinę sėkmės kalvę kuriant filmus, šįkart visko tinkamai suvaldyti nepavyko. Šiaip labai gaila, kad nebuvo maksimaliai išnaudotas įspūdingo aktorių kolektyvo potencialas. Neišvengta ir teatrinės atmosferos, prie kurios įspūdžio kūrimo nekukliai prisideda kostiumai ir dekoracijos.

Didžiausias filmo trūkumas yra tai, kas turėjo tapti juostos arkliuku – įtampa, nežinomybė ir manipuliavimas žiūrovais, kurie galvose bando atspėti, kas yra žudikas. Nors įtampos šiek tiek būta, tačiau filmo siužetas (net ir neskaičiusiems), jei bent kažkiek logiškai mąstoma, gan nesunkiai išgvildenamas. Tam tikri detektyviniai vingiai pasidaro aiškūs dar prieš juos pasiekiant. Dėl šių priežasčių juostos finalas nebe toks efektyvus, kaip turėtų būti. Visgi 1 val. 54 min. trunkanti juosta dėl ganėtinai greito ir intensyvaus tempo neprailgsta.

Filmo pabaigoje pateikiama užuomina, kuri reiškia, kad galbūt išvysime dar vieną filmą apie legendinį detektyvą. Dar prieš du metus iš Agatos Kristi knygų teisių turėtojų pusės buvo išreikštas noras ir toliau dirbti su K. Branaghu. Ar išvysime tęsinį priklausys nuo to, ar juosta „Žmogžudystė Rytų eksprese“ bus finansiškai sėkminga.

Aktorių darbas

Surinktas aktorių kolektyvas išties pavydėtinas. Be daug apšnekamo Kennetho Branagho ir kartą paminėto Johnny Deppo, čia dar galima išvysti tokius garsius ir nusipelniusius aktorius kaip Michelle Pfeiffer, Judi Dench, Penelope Cruz, Willemas Dafoe… Tik, kaip minėjau anksčiau, gaila, kad jų potencialas nebuvo iki galo atskleistas. Suvaidino jie pakankamai neblogai, tačiau didelis personažų kiekis ir milžiniška dėmesio koncentracija į pagrindinį herojų, užgožė antrojo plano žvaigždes. Na, belieka pasidžiaugti, kad K. Branaghas bent vieną darbą atliko puikiai. Kita vertus, labai įdomu, kaip viskas būtų pavykę, jei režisierius būtų tik vadovavęs paradui.

Techninė pusė

Įdomu tai, kad projektas buvo filmuojamas 65 mm juostine Panavision kamera, kuri XXI a. naudojama gana retai. Operatorius Haris Zambarloukos, su kuriuo dažnai dirba režisierius, savo darbą atliko puikiai. Vaizdus traukinyje buvo galima išvysti įvairiais rakursais: detektyvo akimis, iš šono (traukinio išorės), dievo akimis (iš viršaus) ir t.t. Kompiuteriu generuoti vaizdai (CGI) taip pat kokybiški – viskas atrodė ganėtinai tikroviškai. Vaizdas sumontuotas racionaliai – perėjimai neerzino ir leido mėgautis kinu. Tik garso takelis galėjo būti išnaudotas protingiau – trūko įtampą ir nežinomybės jausmą kuriančių garsų.

Santrauka

„Žmogžudystė Rytų eksprese“ – tai puikaus Agatos Kristi detektyvo tokiu pačiu pavadinimu ekranizacija, kurios pažiba tampa pagrindinį vaidmenį įkūnijęs režisierius. Deja, stilingai pateikta juosta nesukuria tinkamos atmosferos ir įtampos, kad filmo pabaigoje būtų galima stebėtis istorijos atomazga.

6.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
7.5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles