„Pavelo košmaras“
Karaliaujanti rusų komedijos žanre studija „Enjoy Movies“ eilinį kartą užteršią kino repertuarus savo naujai sukurtu niekalu, skirtu tam tikro mentaliteto gyventojams, kuriems labai priimtinas tualetinis humoras. Daugelį metų bendradarbiaujantis su šia ne itin gerą reputaciją turinčia studija režisierius Jevgenijus Abyzovas, sukūręs vieną iš 2012 metų kino hitu tapusio almanacho „Mamos“ istoriją bei kitais metais pristatęs savo debiutinį filmą „Dubleris“, kviečia atsidurti visiškai kitokio pobūdžio filme, nei jis buvo kūręs ankščiau.
Kino kūrėjas su visa gvardija bičiulių pristato filmą, kuriame netrūks nei fantastinių elementų, nei šiek tiek sodresnio ir ne tokio vulgaraus humoro, kaip būdinga tokio pobūdžio darbams iš studijos „Enjoy Movies“, nei ribotos scenaristų fantazijos, kuria jau kelis metus iš eilės maitinami eiliniai piliečiai, norintys smagiai praleisti laiką kine.
Apie ką mes čia…
Nekilnojamo turto agentui Pavelui viskas sekasi kuo puikiausiai. Jis labai gerai uždirba, sėkmingai vysto savo karjerą. Jam tereikia užtvirtinti dar vieną svarbų sandorį dėl labai seno pastato pardavimo. Kad gautų leidimą pardavimui, jis turi gauti vienos senyvos moters parašą. Apsukrus jaunuolis nė nenutuokia, jog tai bus jo didžiausią gyvenimo klaida.
Kūrinio vidus
Jau kartais pabosta rašyti apie kiekvieną vienodą ir visiškai skurdų studijos „Enjoy Movies“ darbą, kuriais paskutiniu metu Sarikas su visa armenų delegacija apmėto kino teatrų sales. Prieš einant į filmą kamuoja bjauriausios mintys, nes akivaizdu, jog tai dar vienas greitas produktas, kuriame nelemta rasti įdomesnio scenarijaus ar tiesiog kokybiškai vystomos siužetinės linijos be vulgarių juokelių. Dabar, kaip bebūtų keista, situacija pakrypsta į šiek tiek geresnę pusę, nes žiūrovams pristatomas kitokio pobūdžio filmas, kuriame atsiranda šioks toks originalumas.
Taip, pats filmas atrodo žymiai šviežiau už 4-5 pastaruosius studijos „šedevrus“, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog daugelis scenų tiesiog nukopijuotos iš populiarių ir visiems žinomų Holivudinių filmų. Tarkim 2003 metų filmas su Benu Stilleru „Nuoma su priedais“ ar brolių Coenų šmaikšti juodojo humoro komedija „Užversti bobutę“. Čia dar pridėta fantastinių elementų, kuriais bandoma dar labiau privilioti žiūrovą į kino teatrus. Šis filmas nesukėlė tokio didelio šurmulio kaip kiti studijos filmai, kurie jam nusileidžia ne tik kokybe bet ir pačiu turiniu, kuris išties leidžia net kartais pasijuokti iš rodomų vaizdelių. Gaila, kad filme vos tik kelios tokios vietos.
Siužetinė linija vystoma labai lengvai, todėl ir personažams leidžiama visai neblogai pasireikšti. Nors didžiausias dėmesys prikaustomas prie Pavelo figūros, kuris ir tempia visą veiksmą ant savo pečių, tačiau ir jį supantys veikėjai padaro nemažai įtakos pagrindinio herojaus vystymuisi ekrane. Net ir meilės tematika, be kurios filmas taptu visiškai tuščiu ir beverčiu, priklauso nuo Pavelo ir jo simpatiškos kompanionės susidūrimo. Moralas filme irgi yra, nes galiausiai suprantame, kad pinigai ir žmonių prarasti gyvenimai nepadarys mūsų laimingais, o tiesiog sužlugdys svajones, nes per kitų ašaras pats laimingu netapsi.
Einant link pabaigos užplūsta labai malonūs jausmai, kai pirmą kartą per tiek metų nėra gėda dėl studijos, dovanojančios abejotinos vertės filmus. Taip, akivaizdu, kad čia tik vienkartinis džiaugsmas, nes pasižiūrėjus į būsimus „Enjoy Movies“ anonsuotus darbus, mūsų lauks dar keli metai skurdaus ir šlykštaus humoro, kuriam lemta dominuoti rusų kino rinkoje.
Techninė juostos pusė
Labiausiai kokybišku techninės pusės momentu tampa operatoriaus darbas, kuris su kiekvienu Pavelo persikėlimu atrodo fantastiškai ir ypatingai vaizdingai. Tai bendram vaizdui suteikia šiek tiek energijos ir nekelia nuobodžių minčių apie filmo baigtį, kaip dažnai būna žiūrint tokios produkcijos filmus.
Garso takelis niekuo neišsiskiria, jis labai būdingas ankstesniems studijos darbams, kuriuose skamba panašaus pobūdžio muzikinės kompozicijos ir nusibosta jau nuo pat pirmų akimirkų. Kai kuriose vietose sunkiai perduodama scenos atmosfera.
Juostos montažas irgi nėra iš geriausių. Dvi filmo scenos atrodo taip, lyg išimtos iš istorijos konteksto ir prilipdytos prie bendros juostos per atsitiktinumą. Na, arba tiesiog kūrėjai panaudojo netinkamus dublius, kurie filmui nepridavė jokio žavesio ir tik sumenkino jo vertę.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vis labiau populiarumą prarandantis „Comedy Clubas“ su savo rezidentais, mažais žingsneliais persikelia į plačiuosius kino ekranus, todėl nenuostabu, kad televiziniame šou trūksta originalumo ir entuziazmo, koks buvo prieš keletą metų.
Populiariausias šou dalyvis, aktorius Garikas „buldogas“ Charlamovas, kaip ir visada pateikia save ne kaip aktorius, o kaip miniatiūrų virtuozas, todėl bežiūrint į jo vaidinamą personažą matome daugelį panašumų su kitais jo sukurtais sceniniais veikėjais. Žinoma, šiam filmui jis tiko.
Pagrindinį moteriška vaidmenį atlikusi Gariko žmona, gražuolė Kristina Asmus, galėjo ir nevaidinti, ko ji ir nedaro filmuose, o tik parodo savo stulbinamus fizinius duomenis. Gražus vaizdas vyrams pasižiūrėti ir pavarvinti seilę, bet, deja, personažas visiškai blankus.
Draugiškai juostoje pasirodo ir pats gražiausias pasaulio (o gal ir visatos) žmogus Aleksandras A. Reva. Jo pasirodymas priverčia nusišypsoti, nes ne kiekvieną dieną pamatysi jį tokiame amplua ir tokiame netipiškame įvaizdyje. Filmą be Aleksandro papuošia ir Jekaterina Vasileva, Vladimiras Jaglyčius, Jurijus Kuznecovas bei Andrejus Fedorcovas, kurie epizodiškais vaidmenimis prisidėjo prie šios juostos gerosios pusės.
Verdiktas
„Vilką mini, vilkas čia“ – tai vienas šviesiausių niekam tikusios rusų kino studijos „Enjoy Movies“ darbų, kurio scenarijuje yra originalumo, neblogai pateiktų juokelių ir, svarbiausia, atsikratoma itin vulgaraus ir visiškai neskoningo humoro, teršiančio komedijos žanro vardą.
