Vienas šūvis. Dvi kulkos

„Porininkės“

Televizinių serialų, tokių kaip kultinis „Ofisas“ ir komedinio „Seselė Džekė“ režisierius, Paulas Feigas 2011 metais pateikė tikrą sensaciją ir hitu tapusią šmaikščią komediją „Sunokusios pamergės“, atvėrusią kelią į didžiuosius ekranus šiuo metu populiariausiai Amerikos kino ekranų komikei, Melissai McCarthy. Juosta gavo aibę nominacijų, tarp kurių Oskarai ir Auksiniai Gaubliai.

Po dvejų metų pertraukos, kino kūrėjas kviečia žiūrovus į dar vieną kelionę pamatyti netipinių moterų gyvenimą iš arti, mėgautis atsaku į vyriškas porininkų komedijas ir mirti iš juoko stebint dar vieną Melissos benefisą.

Apie ką mes čia…

Dvi visiškai skirtingos teisėsaugos pareigūnės – viena gyvenanti pagal kodeksą, kita daranti chaosą aplink save. Vieną dieną jų likimas yra susiejamas labai svarbia narkotikų platinimo byla. Deja, moterys visiškai nesutaria, o kiekviena iš jų bando veikti savo būdais aiškindamasi nusikaltimą. Daug pykčio, agresijos ir nesutarimų priveda porininkes prie bedugnės krašto…

Kūrinio vidus

Po stulbinančios ir tikrai nustebinusios daugelį komedijos „Sunokusios pamergės“ – tai labai didelis nuosmukis tiek režisieriui, tiek scenaristams. Galima teigti, jog čia pristatytas moteriškas visų žinomų porininkų komedijų miksas, kuris ne tik neneša nieko naujo, tačiau ir banaliausiu būdu perteikiami juokeliai iš seniai matytų filmų nesukelia jokių emocijų.

Žiūrint šią juostą atrodo, jog juokeliai pritaikyti vien tik moteriškai auditorijai, nes sėdint ir žiūrint filmą girdimas tik moterų juokas, o svarbiausia, jog juokiamasi tokiose banaliose vietose, jog iškyla klausimas, kokio tipo moterims pritaikytas šis filmas. Daug keiksmažodžių ir vulgarių replikų, pirštų rodymų ir aliuzijų į purviną seksą – tai viso filmo variklis. Keista, jog tiesiogiai neparodė lytinių aktų, matyt pabijojo griežtesnio cenzo kūrėjai, bet užtat tualetinių scenų galima pamatyti į valias.

Humoras – standartinis tokio pobūdžio filmams. Personažai irgi – vienas teisinguolis, kitas nepraustaburnis. Kas labiausiai siutina, jog bandyta padaryti atsaką vyriškiems filmams kaip „Starskis ir Hačas“ bei „Rezerviniai farai“, tačiau nepateikus nieko naujo ar išradingo, tik visiškai nemeistriškai pasisavinus ir perteikus tam tikras šių filmų scenas. Vien kaip nesmagiai atrodo scena su rusiška rulete. Filme kupina ir niuansų į kitus žinomus darbus kaip „Išbandymų diena“ ir „Majamio policija“. Jeigu tai būtų buvusi parodija, nieko blogo nesimatytų, bet kaip originaliai istorijai, viskas prastai.

Daug dėmesio gauna personažai. Žinoma, reikia išjuokti žmonės. Albinosas ir apkūni pareigūnė gavo daugiausia dėmesio, netgi liūdna stebėti, kaip iš jų šaipomasi. Filme dominuoja ir tam tikri standartai bei stereotipai moterų atžvilgiu, ypač ryškiai matomas senmergių portretas, kurioms vienintelė vieta – sofa, o ant stalo daug saldumynų ir šalia vaikščiojantis katinas.

Veiksmas vystomas labai lėtai. Filmo trukmė per ilga, todėl nuobodulys jau pasiekia savo apogėjų juostai įpusėjus. Blogiausia, jog juokingų ir vertų dėmesio akimirkų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Gaila, galėjo būti žymiai geresnis filmas, jeigu kūrėjai bandytų pristatyti individualų darbą, o ne kopijuoti visų žinomus darbus. Labiausiai liūdina ir tas faktas, jog sulauksime filmo tęsinio 2015 metais. Tikėkimės, kūrėjai pasistengs pasitaisyti.

Techninė juostos pusė

Techninė pusė pagerina nelabai malonią scenaristų situaciją, tačiau ir tai nėra kažkoks išskirtinis darbas. Muzikiniai kūriniai – repas ir tik repas, na bet kad parodyti pareigūnių kietumą kitaip ir negalima. Norint pasiekti rezultatą, galima naudotis juodaodžių kultūros įrankiais.

Operatoriaus darbas neblogas, vaizdingai parodomos tam tikros scenos, o ir pirotechnikų dėka sprogimai atrodo gana realistiški, todėl dėl vizualinės filmo pusės nėra jokių priekaištų.

Garso montažas labai keistai suderintas. Vienose scenose garsas toks galingas, jog galima pašokti iš vietos, kituose toks ramus, jog jau norisi iškeliauti į sapnų karalystę.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kaip ir ankstesniame režisieriaus filme, visus laurus skina Melissa McCarthy. Charizmatiška moteris labai primena amžiną atilsį, kultinį komiką Chrisą Farley‘ų, tik moteriškas variantas. Grubi, nemaloni, kartais šlykšti, tačiau jeigu jos nebūtų tai filmas dar labiau smuktų žiūrovo akyse.

Sandra Bullock labai seniai matyta ekranuose nesukuria jokio išskirtinio pasirodymo, tačiau vienas dalykas yra labai pagirtinas – 48 metų moteris atrodo įspūdingai.

Kiti aktoriai neparodo nieko įsimintino, nebent galima paminėti albinosą Daną Bakkedahlą. Žinomų veidų daug, nes ir Michaelis Rapaportas, Marlonas Wayansas ar Demianas Bichiras pasirodo ekranuose, tačiau jų potencialas visiškai neišnaudotas.

Verdiktas

„Vienas šūvis. Dvi kulkos“ – tai neįsimintina moteriška filmų apie porininkus versija sukaupusi savyje daugelio žinomų filmų vietas. Vietomis nejuokingas ir banalus darbas, kuriame apart keiksmažodžių, tualetinio humoro, pajuokos iš apkūnių moterų nėra daugiau nieko doro, kas galėtų pasaldinti nusivylimą režisieriumi.