Komedijos. Tai toks laisvas ir sudėtingas žanras, kad labai retais atvejais jos būna juokingos. Jų kepama tiek daug, kad mes jau esame persisotinę beveik visko. Ir vis tiek, kino kūrėjai dažnai imasi kūrybingų sprendimų, siekdami atrasti kažką naujo, šiek tiek kitokio turinio darbų. Todėl bent kartą ar du į metus mes sulaukiame bent keletos darbų, tikrai vertų dėmesio. Ir taip į kinus atkeliauja komedija apie labai netradicines muštynes po pamokų – „Trenk kaip vyras“.
Endis – paprastas vidurinės mokyklos mokytojas, kuris ateina į darbą paskutinę mokslo metų dieną ir tikisi, kad jo iš darbo neatleis. Jis – visiškai mokinių užuitas vyrukas, kuris nori būti tik labai geras visiems ir ramiai pabaigti darbo metus. Tuo tarpu Striklandas yra tikrą šiurpą visiems įvedantis istorijos mokytojas, besistengiantis mokinius kažką išmokyti. Ir dėl to jam šiek tiek nelengva susitvarkyti su savo nervais. Taip gaunas, kad netyčia Endis užkliūna Striklandui ir pastarasis iškviečia gerąjį mokytoją į dvikovą. Mašinų aikštelėje. Po pamokų. Ir tada užverda tikra velniava.
Ir galime teigti, jog ši visa velniava yra žiauriai smagi. Tiesa, reiktų aktreipti dėmesį, kad tai tikrai nebus labai originalus darbas. Bet viskas atrodo labai sklandžiai ir tikrai neerzina tai, jog kažką kažkur jau matėme. Kaip minėjau, tai tikrai ne originalumo viršūnė, bet kažkodėl veikia. Ir veikia todėl, kad veikėjai yra labai šarmingi ir radikaliai skirtingi. Ir visas šis disonansas parašytas taip gerai, kad galima tik sėdėt ir kvatot susiėmus už pilvo. Ir taip, humoras čia yra geras, labai stiprus ir balansuojantis ant ribos tarp gero ir perspausto. Bet tas balansas yra išlaikomas, todėl išeini iš salės ir dar bent kelias valandas norisi prisiminti visus absurdiškus apibūdinimus, kurie taip prajuokino filmo metu.
Ir vėlgi, iš techninės pusės filmas taip pat kažkuo smarkiai neišsiskiria. Viskas sukurta pagal tipinius šabloninius komedijos standartus, šiek tiek veiksmo scenų, šiek tiek drebančios kameros. Vizualiai viskas irgi gražu, kadrai ant žemės, iš oro. Viskas tvarkoje. Nors paskutinės scenos, tos didžiosios muštynės, atrodė tikrai labai įspūdingai, kai mokyklos kieme stovi begalė žmonių, o viduryje – tuščia ertmė.
Ir visas šis filmas tikrai nebūtų toks geras, jei ne aktoriai. Charlie‘is Day‘us ir Ice Cube‘as ištempia filmą. Jie abu yra juokingi iki negalėjimo. Ch. Day‘us sukuria tokį vaidmenį, kurį jau esame matę, bet šiame kontekste jis tinka nepriekaištingai. Ir tada – visiška priešingybė Ice Cube‘as. Rūstaus veido ambalas, kuriam rankose beisbolo lazda tinka kaip nulieta. Šis tandemas, pastoviai besimėtantis tarp „muštis ar nesimušt“ yra tikras filmas centras.
Juos apsupa jau kiti aktoriai, kurie irgi juokingi, kažkiek erzinantys, arba atlieka tik vietos užpildymo funkciją, tačiau tikrai negadina vaizdo. Tai nuolat erzinanti, bet savo vaidmenis gerai atliekanti Jillian Bell, gana gerai įsipaišęs Tracy‘is Morganas, kuris pagaliau sugrįžo į kinus po sunkios motociklo avarijos. Smagu buvo išvysti jį ir klausytis jo juokelių didžiajame ekrane. Keistai patrauklus vaidmuo buvo skirtas Christinai Hendriks, kuri suvaidino psichę, greičiausiai, prancūzų mokytoją. Šiek tiek daugiau dar matyti Endžio žmoną suvaidinusi JoAnna Garcia Swisher ir direktorių vaidinęs Deanas Norrisas buvo labai maža ir neypatingai svarbi filmo dalis.
Žiūrint bendrai „Trenk kaip vyras“ yra gana tipinė Holivudinė komedija apie dviejų suaugusiųjų konfliktą. Tačiau ji pateikta jau kiek kitaip, tas konfliktas vis tiek įvyksta ir parodoma tikra vyriška meilė. Jei taip galima išsireikšti. Santykiai išsiaiškinami kumščiais, vienas kitam išmala snukius, o tada vėl draugauja. Taip buvo visada, ir greičiausiai niekuomet nepasikeis. Ir šis filmas yra apie tai. Apsuptas visokiom pošlybėm, juokeliais apie antrą galą, paauglių šantažais, asmenybių pokyčiais, amfetamino apsirijusiais arkliais ir t.t. Tai labai lengva, juokinga ir visiškai neįpareigojanti komedija, kuri vakarui tikrai tiks ir suteiks daug gerų emocijų. Bent trumpam.
