„Pinigai iš sporto“
Perkopęs aštuntąjį dešimtmetį britų režisierius Stephenas Freasas, sukūręs savo ilgametėje karjeroje virš penkiasdešimties įvairiausio plauko juostų, eksperimentavęs visokiausiuose žanruose pristato savo naujausią ir gana nuotaikingą darbą apie azartinių lošimų pasaulį. „Pavojingų ryšių“ ir Oskarinio 2006 metų filmo „Karalienė“ kūrėjas kviečia žiūrovus į kelionę po tamsiausius Las Vegaso ir Niujorko kampelius, kur azartas ir rizika taip ir veržiasi pro žmogaus galimybių kraštus.
Apie ką mes čia…
Betės gyvenimas yra nelabai gerai susiklostęs. Mergina užsidirba pragyvenimui dirbdama striptizo šokėja su iškvietimais į namus. Praradusi bet kokią viltį apie geresnį gyvenimą savo gimtame mieste ji ryžtasi kelionei į paslaptingą ir gyvybe alsuojantį Las Vegasą. Ten ji susipažįsta su vietos azartinių lošimų guru Dinku, kuris atranda joje puikią partnerę. Tačiau ne viskas taip gražu kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kūrinio vidus
Jau nuo pat juostos pradžios žiūrovas yra manipuliuojamas. Yra sukurta marios filmų, kur visada atsiranda užrašas dėl istorijos tikroviškumo. Žinoma, šioje istorijoje užrašas, atsirandantis pačioje pradžioje, visgi atspindį pagrindinę mintį, kuri nuodugniai paaiškina terminą „amerikietiška svajonė“. Filmas turėtu būti apie lošimus, tačiau jų ten beveik nėra, yra tik gaunama drama apie vienos provincialės auksinį bilietą į geresnį gyvenimą.
Filmo žanras yra komedija, tačiau jos čia nėra. Nei vienas epizodas nėra komiškas. Tai labiau slegianti ir nuobodi drama, kurios trukmė nors ir yra labai menka, tačiau nuobodulys pradeda pasireikšti net neįpusėjus veiksmui. Nėra jokios svarbios minties, lyg būtų žiūrimas epizodų kratinys, prilygstantis trečios kategorijos televiziniam serialui. Siužetinės linijos pateikimas taipogi pilkas, jokios įdomesnės scenos ar net intrigos nerasta.
Pagrindinė istorija turi nemažai veikėjų, tačiau pasakojama apie vienos merginos pastangas praturtėti, surasti meilę bei gyventi toliau ilgai ir laimingai. Pasižiūrėjus į pagrindinę veikėją darosi labai gaila dėl jos būsimos poros. Buvusi striptizo šokėja, barakuda, vilioklė. Žinoma, tokių merginų yra visur labai daug, tačiau merginos, prisižiūrėjusios tokių neskoningų darbų, pradeda elgtis panašiai. Visgi scenaristams nederėjo nusisukti nuo tikrai draminių santykių tarp bukmekerio ir jo žmonos. Jeigu susikoncentruotų ties jų šeimynine padėtimi, išeitų gana rimtas žvilgsnis į šeimyninių problemų aiškinimąsi. Tačiau dabar jų santykiai lieka pateikti antrame plane.
Meilės dalis yra nesuprantama, netgi labai nereikalinga šiam filmui. Žinoma, kaip bebūtų, tam kad atmosfera būtų saldesnė, surandamas žavus jaunuolis, kuris pagardina pagrindinės herojės naujai sukurtą gyvenimą, tačiau jų santykiai atrodo visiškai kitokie – jokių jausmų pateikimo, net jų žvilgsniai vienas kitam yra šalti.
Bendras filmo vaizdas žiūrint į scenarijaus pusę yra tragiškas. Tai tiesiog tarpusavyje sulipdyti epizodai, turintys bendrus pagrindinius veikėjus. Jokios logikos bei istorijos tęstinumo elgtis nėra , tik nykiai papasakota dar viena „amerikietiškos svajonės“ istorija.
Techninės pusės ypatumai
Vienintelė akimirka kuri tikrai bent kiek sugeba pradžiuginti yra garso takelis. Kelios itin žavios kompozicijos neleidžia iki galo užsnūsti bežiūrint šį nuobodų Holivudo žvaigždyno spektaklį. Operatoriaus darbas irgi neblogas, jeigu kalbėtume apie pačią pradžią ir itin erotišką momentą su striptizo šokimu. Užtat akis rėžia labai blogas montažas. Tiesiog kraupu darosi žiūrint taip nemokšiškai sudėliotas scenas į visumą. Foninės spalvos ir bendrai pats fonas yra per pilkas, nesijaučia Las Vegaso didybės, lyg atrodytų, jog parodo paprastą miestą, kuriame vyksta tam tikri lošimai. Prisimenant „Oušeono vienuoliktuką“, tik juokas paima.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių žvaigždynas susirinkęs filme išties įspūdingas, bet kita vertus tai dar vienas įrodymas, jog daugelis iš jų pasirodo tik dėl honoraro gavimo.
Bruce‘as Willisas jau daugelį metų pasirodo B kategorijos juostose antraplaniuose vaidmenyse ar išvys gaunantis tik epizodinius pasirodymus nenusisuka nuo savo rutinos. Nors čia gavęs gana ilgoką veikėjo rodymosi ekrane, bet visiškai nesukuria nieko įsimintino. Kai kuriose scenose net atrodo, jog jis tiesiog atėjo į filmavimo aikštelę, išsakė savo veikėjo frazes ir išėjo iš kadro. Gaila, taip ir nusiristi galima iki Van Dammo ar kitų prieš dvidešimt metų populiarių aktorių gretas.
Pagrindinės veikėjos atlikėja, Rebeca Hall nuostabiai pasirodžiusi juostose „Miestas“, „Prestižas“ čia atrodo tiesiog niekaip. Nykus, neįdomus, silpnas personažo įkūnijimas. Kitą, labiau fatališkos moters personažo portretą sukuria Catherine Zeta-Jones. Moteris irgi nesikuklina, ir paskutiniais metais džiugina pasirodydama tik tokio pobūdžio filmuose. Tiesiog liūdna žiūrėti į tokį nuosmukį.
Negelbėja situacijos ir toks komedijos asas kaip Vince‘as Waughn‘as. Pilkas ir epizodinis pasirodymas. Prie jo į kompaniją prisideda ir retai matomas kino ekranuose Joshua Jacksonas bei charizmatiškasis Johnas Carrollas Lynchas.
Tiesiog klaikus visų pasirodymas, situaciją gelbėja tik tai, jog kiekvienas iš tų aktorių yra vis dar mylimas ir mėgstamas žiūrovų, todėl net ir jiems galima atleisti tokias nemalonias klaidas.
Verdiktas
„Statyk už mėgstamiausią“ – tai labai nuobodžiai pateikiamas darbas su aibe puikių aktorių, kurių pasirodymas dar labiau apsunkiną peržiūrą dėl tokio jų karjeros pasirinkimo. Filmas be kokios nors įsimintinos scenos, be jokių pokštų ar šmaikščių dialogų – tiesiog nyki ir pilka drama apie „amerikietiškos svajonės“ išsipildymą, kurios interpretacijos jau buvo matytos begalybėje filmų.
