Pati geriausia diena

The Best Day Ever

Rusų kino studijos „Bazelievs“ pažiba, režisierius ir scenaristas Žora Križovnikas, kurio filmografijoje puikuojasi nuostabus kulinarinis serialas „Virtuvė“ ir du, netgi labai geri ir rusų mentalitetą atspindintys komediniai filmai „Karti, karti…“, pristato dar vieną filmą, paremtą teiginiu „Rusijos protu nesuprasi“ apie provincialių žmonių gyvenimo būdą ir jų ribotą pasaulėžiūrą.

Apie ką mes čia…

Kelių policijos erelis ir visų mylimas Petia galiausiai nusprendžia, jog jam laikas keisti savo gyvenimą. Pirmiausia, jis turi išsikraustyti iš mamos namų, o antrą – žengti rimtą žingsnį ir sukurti šeimą. Kandidatė yra – tai Olia, kuri dirba degalinėje kasininke. Tačiau tą akimirką, kai Petia pasiryžta pasipiršti Oliai, į jo tarnybinę mašiną įvažiuoja žinoma dainininkė. Petios gyvenimas pasikeičia akimirksniu pamačius žaviąją Aliną…

Kūrinio vidus

Kaip visada, sulaukus naujųjų metų, į Lietuvos, kaip ir į Rusijos kino ekranus atkeliauja keli šventiniai projektai, kurie visados sulaukia savo žiūrovų ir tikslinės auditorijos. Vienas toks filmas ir yra Žoros Križovniko naujametinis filmas apie rusų provincialus ir jų gyvenimo būdą. Juosta iš karto primena tai, ką mes galėjome matyti 2013 metų hite „Karti, karti…“. Ir taip, „Karti, karti…“ tai netgi labai geras filmas, atspindintis rusų mentalitetą ir jų vestuvių šventimo ypatumus. Visgi, mūsų šalis niekuo neatsilieka nuo to vaizdo, kuris yra parodytas toje satyrinėje komedijoje.

Naujajame filme „Pati geriausia diena“ gvildenama kitokia socialinė tema. Filme ir vėl parodytas alkoholio kultas, be kurio negali įvykti jokia šventė, o kartu ir požiūris į miesčionis per provincialių žmonių prizmę. Todėl nenustebsime, kai filmo metu bus pateikta kritika viskam, kas nebūdinga kaimo žmogui. Būtent tas užsibuvimas vienoje vietoje, kaip tas buvo sovietmečiu, nenoras tobulėti ir žengti į naują erą. Režisierius tą puikiai pabrėžia, o kartu ir išjuokia. Politikavimas – viena iš esminių šio filmo sudedamųjų dalių.

Kalbant apie humorą ir juokelius, o taip pat ir pačių situacijų pateikimą – viskas savo vietoje. Ganėtinai sodrus, ir, kas maloniausia, ne toks jau ir vulgarus humoras, o dėl to reikia tikrai padėkoti studijai „Bazelievs“, kuri žengia visiškai kitokiu keliu, nei jos konkurentai – studija „Enjoy Movies“. Savikritika savo papročiams ir žmonėms, tai irgi gana juokingas filmo faktorius. Taip pat meilė, apie kurią kalbama viso filmo metu, parodo, jog žmogus gali keistis ir neužsibūti ten, kur jis nenori. Puikus pavyzdys Olios ir Petios pora, kai jau iš anksto buvo nuspręsta, jog kelininkas turi susidėti su degalinėje dirbančia mergina, nes jie abu laisvi ir jau nebe pirmos jaunystės. Nesvarbu jausmai, svarbu tai, kad tik senatvėje neliktum vienišas. Ir čia režisierius tam prieštarauja, ir išjuokia šį akmens amžiaus požiūrį, kuris užsilikęs dar nuo devyniolikto amžiaus.

Na, ir maloniausiu akcentu filme yra dainos ir jų atlikimas. Juosta drąsiai galime priskirti prie muzikaliosios komedijos žanro, nors iki miuziklo jai toli. Tai gana žavi kalėdinė karaokės komedija, kurią galima žiūrėti tiek su visa šeima, tiek poroje ar draugų būryje.

Techninė juostos pusė

Filmas kupinas geros ir nuotaiką pakeliančios muzikos, kuri skamba visos juostos rodymo eigoje. Filmo metu galima išgirsti tokius kūrinius, kaip Grigorijaus Lepso dainuojamą hitą „Samyi ludsij den“, „Bateraika“ ir kt.

Operatoriaus darbas šįkart nelabai pavykęs. Jis geras, bet darbo stilius nelabai tinkamas šiai juostai, kaip tai buvo su filmu „Karti, karti…“. Toks pseudodokumentinis chaosas gavosi, todėl tam tikros scenos atrodė ne itin skoningai.
Garso ir vaizdo montažas tam tikrais momentais trikdė, bet visumoje, viskas gavosi neblogai. Keliose scenose tik perėjimas iš vienos vietos į kitą buvo pernelyg užtemptas ir atsižvelgiant į loginę siužetinės linijos raidą, kartais nepavykęs.

Aktorių kolektyvas

Dmitrijus Nagijevas – šiuo metu turbūt pats populiariausias Rusijoje šoumenas ir aktorius, kuris išgyvena antrąjį kvėpavimą, pasirodo tikrai šauniai. Žinoma, buduliškumas ir chamiškumas, kuris lydi visus jo vaidinamus personažus, pasireiškia ir čia, tačiau aktorius išties nuoširdžiai suvaidino Petios vaidmenį.

Antrame plane pasirodo Eurovizijos antros vietos nugalėtoja iš grupės „Serebro“ Olga Seriabkina, kuri ne tik demonstruoja savo seksualumą, bet visai neblogai ir vaidina. Jai talkina kita, ne ką mažiau žinoma aktorė Julija Aleksandrova, kurios vaidinamas personažas taip pat kovoja dėl Petios dėmesio.

Na, ir labiausiai pradžiuginęs aktorius, tai legendinis „kanalia“ ir „sto čertej“ arba tiesiog skrybėlininkas Michailas Bojarskis. Labai smagus personažas, kuris priverčia ne ką mažiau kvatoti už patį Nagijevą.

Filme taip pat nemažai žinomų rusų televizijos ir šou verslo žmonių, tačiau nesinori jų atskleisti, geriau tebūnie tai būna staigmena.

Verdiktas

„Pati geriausia diena“ – tai linksmas ir itin paprastas filmas apie meilę su savikritišku požiūriu į provincialius rusų žmones, kurie sustojo laike ir nenori jokiais būdais tobulėti ir ieškotis kitų kelių, galinčių jų gyvenimą padaryti spalvingesniu ir prasmingesniu. Filme daug muzikos, šėlsmo, gero rusiško humoro ir labai daug Dmitrijaus Nagijevo.

6.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles