1989 m. Kanų kino festivalyje „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Seksas, melas ir vaizdajuostė“ (angl. „Sex, Lies, and Videotape“) nuskynęs Stevenas Soderberghas „ant bangos“ grįžo 2000 m. – per vienerius metus dvi „Oskarų“ nominacijos už geriausą režisūrą. 2001 m. už juostą „Narkotikų kelias“ (angl. „Traffic“) savo rankose jau laikė prestižinį apdovanojimą, o tų pačių metų gruodžio mėnesį pasirodė komerciškai sėkmingiausias jo filmas – „Oušeno vienuoliktukas“, pasauliniu mastu uždirbęs net 450 mln. JAV dolerių ir lėmęs dviejų tęsinių atsiradimą. Ši juosta paremta 1960 m. pasirodžiusiu filmu tokiu pačiu pavadinimu.
Siužetas
Neseniai iš kalėjimo išėjęs profesionalus vagis Denis Oušenas (akt. George‘as Clooney‘is) buria 11 asmenų komandą rizikingam planui, kurio tikslas – vienu metu apiplėšti tris pelningiausius Las Vegaso kazino bei susigrąžinti buvusios žmonos Tesės (akt. Julia Roberts) palankumą.
Turinys
Filmas prasideda pristatydamas pagrindinį herojų Denį Oušeną, kuris yra vienintelis personažas tokiu pačiu vardu ir pavarde originalioje juostoje. 1960 m. Oušeną įkūnijo legendinis dainininkas ir aktorius Frankas Sinatra. Bet jį greitai pamiršti pradėdamas skaityti 2001 m. „Oušeno vienuoliktuko“ pagrindinių aktorių pavardes – sąrašas tiesiog fantastiškas. Čia šalia Denį įkūnijančio George‘o Clooney‘io rikiuojasi tokie aktoriai kaip Bradas Pitas, Mattas Damonas, Julia Roberts, Casey‘is Affleckas, Andy‘is Garcia, Donas Cheadle‘as (visi bent kartą nominuoti arba laimėję „Oskarą“ už vaidybą), taip pat 9 „Emmy“ apdovanojimus pelnęs senukas Carlas Reineris ir daugelis kitų. Tiesa, ne visi jie tuo metu buvo įvertinti prestižiniais apdovanojimais. Bet kokiu atveju – talentų kiekis stulbinantis ir režisieriui tenka atsakinga užduotis išnaudoti jų potencialą.
Juosta pasižymi ganėtinai greitu tempu – kai tiek daug personažų, o laiko tiek mažai, nėra ko snausti. Nors žiūrovas ir supažindinamas su kiekvienu Oušeno komandos nariu atskirai, tačiau ne visus juos pavyksta atksleisti iki galo. Buvusios Denio žmonos Tesės tam tikri sprendimai filmo pabaigoje sukelia abejonių. Kai kurie personažai pateikti paviršutiniškai ir jiems trūksta gylio. Nepaisant šio minuso, filmas vis tiek veikia puikiai – šmaikštūs dialogai vis išspaudžia šypseną, o stilingai ir gražiai nufilmuotos scenos priverčia neatitraukti akių. Įdomu tai, kad kinematografas – po Peterio Andrewso slapyvardžiu pasislėpęs režisierius Stevenas Soderberghas.
Visgi svarbiausia filmo dalis – po pasiruošimo proceso įvyksiantis kazino apiplėšimas, kuris filmo pradžioje pateikiamas kaip neįmanoma misija, kurią įgyvendinti galėtų nebent Tomo Kruzo įkūnytas Etanas Hantas. Vienos klaidos kaina – sugriuvęs visas kortų namelis, tad viskas turi veikti nepriekaištingai. Puikiai išauginęs intrigą ir įtampą filmas pasiekia kulminaciją, kuri veikia kaip skani vyšnia ant ir taip jau visai neblogo pyrago. Nesunku suprasti, kodėl filmas sulaukė tokios finansinės sėkmės. Nors, jei matėte daug panašios tematikos filmų, kai kas gali pasirodyti matyta, tačiau juosta turi gan gerą istoriją, kuri meistrų rankose gudriai išpildoma ir paverčiama puikia pramoga – belieka pasiimti spragėsių ir mėgautis kinu.
„Oušeno vienuoliktukas“ užbaigiamas klasiškai – kameros darbas, grojant Klodo Debiusi muzikai, sukuria magiją, kuri palieka šiltą įspūdį, o netrukus pasirodančios paskutinės scenos dar priverčia ir susimąstyti. Šiaip keista, kad filmas visiškai neįvertintas JAV kino meno ir mokslo akademijos.
Aktorių darbas
Iš esmės aktoriai pateisino savo garsias pavardes, tik momentais susidarydavo toks vaizdas, kad jie, atsižvelgiant į siužeto aplinkybes, per daug linksmai leidžia laiką. Užsilaikiusi nuotaika galėjo būti komiko Carlo Reinerio per pertraukėles pasakojamų juokelių rezultatas.
Patiko skirtingose scenose vis kitokį nesveiką maistą šlamščiantis ir šypseną kėlęs Bradas Pitas, įkūnijęs dešiniosios Denio rankos Rasčio personažą, dažnai perėmusį lyderio vaidmenį. Tiek George’as Clooney’is, tiek Bradas Pitas sukūrė žavingus, savimi pasitikinčius herojus.
Gerų žodžių vertas Andy’is Garcia, įkūnijęs Las Vegaso kazino savininką Terį Benediktą – jis ir elegantiškas, romantiškai nusiteikęs įsimylėjėlis, ir kerštingas, rūstus paniurėlis. Denio buvusią žmoną Tesę suvaidinusi Julia Robertas nepaliko tokio gero įspūdžio – trūko geresnio suderinamumo su George’u Clooney’iu.
Pakankamai juokingai (gerąja prasme) perteikti buvo Casey’io Aflecko bei Scotto Caano personažai (vaidino nuolat besipykstančius brolius, sugebančius puikiai valdyti automobilius nuotoliniu būdu). Mattas Damonas, įkūnijęs pripažinimo siekusį kišenvagį, taip pat paliko gerą įspūdį. Elliottas Gouldas (verslo ryklys), Bernie’is Macas (kortų dalytojas) ir Carlas Reineris (senas sukčius) sukūrė ryškius personažus. Donas Cheedle’as ne viską puikiai įgyvendino, tačiau reikalo negadino. Kompiuterių genijų suvaidinęs Eddie’is Jemisonas bei angliškai suprantantį, bet mažai kalbantį akrobatą įkūnijęs Qinas Shaobo suvaidino gerai.
Beje, įdomu tai, kad juostoje vaidino ir bokso žvaigždės Lennoxas Lewisas ir Vitalijus Kličko. Įkūnijo jie čia ne kokius nors rimtus dėdes ar apsauginius, o pačius save. Filmas įgavo daugiau autentikos.
Techninė pusė
Kinematografiškai stilingai ir gražiai nufilmuotas filmas, kurio protingas montažas tik sustiprina efektą. Garso takelis paliko gerą įspūdį, o ypač – Klodo Debiusi muzika filmo pabaigoje. Visa kita – padaryta pakankamai kokybiškai.
Santrauka
„Oušeno vienuoliktukas“ – aukščiausio lygio aktorių prisotintas bei šmaikščiais dialogais sustiprintas Steveno Soderbergho režisūrinis ir kinematografinis darbas, įtraukiantis savo pakankamai įdomia istorija ir tampantis puikia pramoga spragėsių mėgėjams.