Munis: mažasis Mėnulio globėjas

Mune: the Guardian of the Moon

Nieko naujo, kad animaciniai filmai karaliauja mūsų kino teatruose. Dabar bene kiekvieną savaitgalį pasirodo po naują animacinį filmą. Europinių animacinių filmų taip pat netrūksta. Tik dažniausiai jie būna lėkšti, su nuvalkiotomis istorijomis ir ganėtinai prastu vizualiniu įgyvendinimu. Kartais tie filmukai būna skirti tiesiog 3-4 metų vaikams, tad noro juos žiūrėti visai nėra. Bet kartais pasitaiko išimčių ir tokia išimtimi šįkart bandys būti „Munis: mažasis mėnulio globėjas“.

Turinys

Kai mažas faunas Munis išrenkamas mėnulio globėju, jam tenka sudėtinga užduotis. Ypatingai dėl to, kad tai ne jis turėjo globoti mėnulį, o nieko neišmanant apie darbą prasideda klaidos, kurios gresia siaubingomis pasekmėmis ne tik mėnuliui, bet ir saulei. Ypatingai, kai sukelti chaosą Žemėje trokšta titanas Nekrosas. Mažajam didvyriui, kartu su saulės globėju ir dar keliais kompanionais tenka leistis kelionėn, kuri parodys tikrąją Munio narsą ir gyvenimo kelią.

Filmo kūrimo ėmėsi prancūzų kūrėjas Alexandre‘as Bemoyanas, kuriam tai yra debiutinis darbas. Anksčiau dirbęs animatoriumi filmuose „Kung fu Panda“ ir „Monstrai prieš ateivius“, kūrėjas savo patirtį įneša ir į naująjį filmą. Bent jau kažkokios jungtys tikrai jaučiasi, ypač veikėjų vizualizacijoje. Nepaisant to, jam debiutinis darbas tikrai pavyko. Jis išsiskiria iš daugelio tipinių nuobodžių ir blankių europietiškų filmų, sukurdamas tikrai jaukią ir nuoširdžią atmosferą. Ja gali mėgautis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Galima būti tikriems, kad istorijos prasme, tai nėra „Pixar“ lygio filmas. Pasakojimas tikrai ne kartą matytas kituose filmukuose, tad šioje srityje nenustebina, bet stebėti visai smagu. Tradiciškai, visų nuvertintas mažas ir neišvaizdus veikėjas paneigia išankstinį nusistatymas savo vidine drąsa, išskirtiniu nuovokumu ir nuoširdžia meile. Taip, ir šiame filmuke yra meilės istorija, kuri vystosi tokiu pat principu, kaip ir pagrindinė filmo siužetinė linija.

Labai daug plėstis apie šį animacinį filmą nelabai yra kur. Ne dėl to, kad nėra ką pasakoti, bet dėl to, jog jis yra visiškai kitoks, nei galima susidaryti pirmąjį įspūdį. Ir tai turėtų patirti kiekvienas. Dar sykį pasikartosiu, kad tai ne Holivudinis darbas, bet kaip Europos filmas, jis tikrai stiprus. Dar ir todėl, kaip šiame filme išnaudojama animacija. Pirmiausia, tai kiekvieno tipo veikėjui skiriamas didelis dėmesys. Nakties padarai yra tamsesni, lieknesni, žemesni, prisitaikę gyventi tamsoje. Tuo tarpu dienos padarai yra stiprūs, augaloti, karšti (tiesiogine prasme), galingi ir… visai pasipūtę. Yra ir tarpinių variantų, o būtent toks yra ir šio filmo meilės objektas.

Dar šiek tiek iš animacijos pusės – tai puikus aplinkos pristatymas. Kaip ir veikėjai, taip ir aplinkos priklauso nuo mėnulio ar saulės. Susidaro įspūdis, kad vienoje žemės pusėje visuomet būna tamsa, o kitoje – šviesa, tad viskas yra prisitaikę prie to. Suprantu, kad taip būna ir pas mus, bet turiu galvoje, kad tos pusės nekinta, o saulės ir mėnulio globėjai tiesiog vaikšto su savo mistiniais padarais savose teritorijose.

Techninė pusė

Vienas tikrai stiprus dalykas šiame animaciniame filme, tai garso takelis. Jis tiesiog puikus. Ir ypatingai gerai atskleidžia kuriamą filmo atmosferą. Natūralu, kad pagal filmo pavadinimą daugiausiai dėmesio yra skiriama Muniui ir mėnulio karalystei. Taigi tamsa, susimaišiusi su šviesa. Bet muzika yra tas dalykas, kuris sujungia viską į vieną visumą ir stebėti, kaip ekrane Munis savęs link traukia mėnulį, o galiausiai jį apkabina, yra be galo didelis malonumas.

Iš animacijos techninės pusės dar norėtųsi paminėti tokį labai neįprastą faktą. Istorija pasakojama ne tik per standartinę kompiuteriu kurtą animaciją, bet ir pieštinę. Lyg būtum perėjęs į kitą dimensiją ir ten veikėjai tampa visai kitokie, piešti spalvotais pieštukais, grubiai, ant popieriaus lapo krašto, o jų judesiai primena verčiamus lapus. Tai labai įdomus sprendimas.

Filmo montažas tiek garso, tiek vaizdo prasme, yra tikrai geras.

Aktoriai

Filmo dubliažas yra sudėtingas dalykas, todėl dažniausiai juo nelabai būnu patenkintas. Ypatingai todėl, kad tikriesiems aktoriams mokami didelį pinigai už jų balsų panaudojimą, o čia Lietuvoje viskas daroma tais pačiais, iš filmo į filmą keliaujančiais balsais. Bet šįkart jie filmui tiko, tad galima pasidžiaugti, kad čia prikišti nagai nebuvo blogoji filmo dalis.

Verdiktas

„Munis: mažasis mėnulio globėjas“ yra vienas iš labai retų Europos animacijos pavyzdžių, kurį žiūrėdamas gali visas pasinerti į filmuką. Jis nėra labai gilus ar toks protingas kaip „Pixar“ animacijos, tačiau sugeba sukelti malonų jausmą, leidžiantį atsipalaiduoti. Įdomūs veikėjai, graži ir, svarbiausia, skirtinga animacija yra papildoma puikiu garso takeliu. Tai filmas, kuris tikrai patiks mažiesiems, bet greičiausiai nustebins ir suaugusiuosius.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles