Filmų perdirbiniai niekada nebūna pats populiariausias sprendimas kino gerbėjų tarpe. Kita vertus, studijos retai kreipia dėmesį į nepasitenkinusius interneto komentatorius ir tiesiog daro, kas atrodo pelningiau. Po gausybės metų kino studija „Universal“ nusprendė atgaivinti savo senąją klasiką ir iš aukso fondų ištraukti savo monstrus. Taip pradedama naująją, „Tamsiąją visatą“, kuri pradedama naujuoju siaubo ir nuotykių filmu „Mumija“.
JAV karininkas Nikas Mortonas Viduriniuosiuose Rytuose netyčia užtinka paslaptingą egiptietišką kapą. Kartu su archeologe Džene jie iš kapo ištraukia paslaptingą sarkofagą, kuriame, kaip pasirodo, įkalinta prakeiktoji Egipto princesė. Pažadinta iš amžino miego ir išlaisvinta iš saitų, mumija bando atgauti jėgas ir išpildyti savo dar prieš penkis tūkstančius metų pradėtą užduoti – išlaisvinti Egipto dievą ir į žemę įvesti terorą.
Filmą režisavęs Alexas Kurtzmanas tikrai nėra naujokas kino rinkoje, tačiau režisieriaus kėdė jam dar savotiškai nauja. Tiesa, kaip viską daryti jis žino iš gerokai anksčiau, nes ne kartą buvo galingų blokbasterių prodiuseris ar scenaristas. Toks ambicingas projektas tikrai kėlė daug užduočių, o kartelė buvo iškelta labai aukštai. Su dalim iššūkių jam pavyko susitvarkyti, su dalimi – nelabai. Tačiau žiūrint bendrai, režisierius padarė tiek, kiek jam leido turinys.
Filmo istorija atrodo įdomi. Dar įdomiau, kad šįkart buvo pasirinkta mumifikuoti ne vyrą, o moterį. Kiek anksčiau yra pasirodžiusių filmų apie mumiją, tai bene pirmas kartas, kuomet pagrindinė blogietė yra moteris. Taigi, ir pirmasis „Universal“ tamsiosios visatos monstras yra moteris. Smagu dar ir tai, jog nepraleidžiame viso filmo dykumoje, kaip to buvo galima tikėtis.
Dar prieš premjerą buvo galima išgirsti daug kritikų keiksmų. Kitaip tariant, pirmieji žiūrovai neliko patenkinti filmu. Kaip ir vėlesni, o tą parodo ne itin stiprus pirmasis filmo savaitgalis lankomumo prasme. Taip, šiame filme mažiau siaubo nei 1932 metų darbe, mažiau nuotykių i humoro, nei 1999 metų „Mumijoje“. Galima net būtų sakyti, kad šis darbas yra savotiškas miksas – truputis siaubo, daug specialiųjų efektų, truputis nuotykių, o visko pasaldinimui – gana neblogai sudėliotas humoras ir lengva, kiek kvailoka meilės istorija. Tai toli gražu ne geriausias mišinys, koks galėjo būti, bet ir nėra taip blogai, kad nebūtų galima žiūrėti.
Įdomiausias dalykas visame filme – pats tamsiosios visatos startas. Čia jau akivaizdu, kad sulauksime daugiau monstrų filmų ir į tai įveda viską prižiūrintis monstras-genijus. Tai ***ATSARGIAI, KAM NORS SEKANTIS SAKINYS GALI TAPTI SPOILERIU** Daktaras Henris Džekilas, pasirodantis ir Edžio Haido „transformacijoje“.**SPOILERIAI BAIGĖSI**. Net ganėtinai įdomu, kaip kiti filmai susisies su šiuo, nes čia rodomoje laboratorijoje buvo galima išvysti gana nemažai užuominų ir į kitus monstrus. Kaip ten bus, matysime kelių metų eigoje ir to laukti yra kur kas įdomiau nei dar vieno superherojų filmo.
Kalbant apie pačius veikėjus. Vieni jų buvo stipresni, kiti silpnesni. Mumija nebuvo ta stiprioji filmo pusė, kuri temptų visą pasakojimą. Gal labiau ji buvo tas saldus priedas – net mėlyna ji atrodė gana patraukliai. Tuo tarpu labai suintrigavo paslaptingasis daktaras. Pagrindiniai veikėjai Nikas ir Džeinė buvo gana tipinė veiksmo filmų porelė, kuri kartu lyg ir nieko, bet atskirai abiems kažko trūksta. Net sunku nusakyti, kas buvo negerai šiuose veikėjuose, bet žiūrint filmą jiems kažko trūko. Žiūrint bendrąja prasme – sudėjus kokius penkis filmo veikėjus į vieną vietą gauname visai neblogą rinkinį, kuris dviem valandom perkelia į prakeiksmais apsėstą Jungtinę Karalystę (ir šiek tiek Egiptą ar Iraką).
Techniškai filmas atrodo gražiai. Operatoriaus darbas yra labai įtikinantis ir tai pasireiškia gana paprastu požymiu – visi veikėjai filmuojami taip, kad yra perteikiamos visos jų patiriamos emocijos. Prie to paties prisideda ir montažas, sukuriantis puikią atmosferą. Veiksmas filme parodomas taip, kad net drebanti kamera nepykina ir nepriverčia galvoti „kas čia dabar dedasi?!“. Tiesa, 3D pakankamai silpnas, nors poroje vietų privertė krūptelti.
Aktoriai tikrai nėra stiprioji filmo pusė. Taip, čia valdo jie du – Tomas Cruise‘as ir Russellas Crowe. Jei jums abu jie patinka, vadinas ir filme jie tikrai susižiūrės. Gal tai ir ne geriausias T. Cruise‘o vaidmuo, bet jis čia padaro viską, ko tik mums ir reikia – prajuokina, parodo daug triukų ir bėga. Bėga, bėga, bėga. Šįkart važiavimas motociklu buvo iškeistas į jojimą kupranugariu. Mumiją suvaidinusiai Sofiai Boutelai teko nelengva dalia. Praktiškai be dialogo perteikti savo personažą ir jai tai sekėsi ganėtinai neblogai. Iki tol, jol ji prabilo. Na, o standartinė, visiškai be jokio išskirtinio bruožo buvusi Annabelle Wallis, taip ir liko – dar viena mergina.
„Mumija“ gal ir nėra geriausias startas tamsiajai „Universal“ visatai. Bet tai gana smagus filmas, apjungiantis nuotykius, siaubą ir daugelio žiūrovų pamėgtas monstrų istorijas. Daug specialiųjų efektų ir šiek tiek istorinių paslapčių leis atsipalaiduoti ir įsijausti į veiksmo sūkurį. Dvi valandos kine tikrai neturėtų prailgti, bet ar išėjus iš filmo norėsis sušukti „wow“, labai abejotina.
