Nors filmų, pasakojančių apie mados pasaulį iš modelių ir manekenių perspektyvos, nėra labai daug, šiemet sulaukėme jau antro tokios tematikos filmo. Visai neseniai kino teatruose sukosi dano Nicolas‘o Windingo Refno režisuotas siaubo trileris „Neoninis demonas“ (angl. „The Neon Demon“). Dabar savąją versiją pristato jo tėvynainis Madsas Mathiessenas. Priešingai nei N. Windingas Refnas, kuris jau yra pakankamai neblogai žinomas tarptautinei kino bendruomenėje, M. Mathiessenas kine yra dar naujokas – nuo 2003 m. sukūręs penkis trumpametražius, pirmąjį – ir iki šiol vienintelį – ilgametražį filmą jis sukūrė 2012 m. – tai buvo visai neblogai įvertinta drama „10 valandų iki rojaus“ (dan. „10 timer til Paradis“). Europos kino apdovanojimuose M. Mathiessenas buvo nominuotas metų atradimo kategorijoje, Sandanso festivalyje „10 valandų iki rojaus“ apdovanotas už geriausią režisūrą pasaulio kino dramos kategorijoje bei nominuotas didžiajam žiuri prizui. M. Mathiesseno antrasis ilgametražis „Modelis“ kol kas pristatytas tik Gioteburgo festivalyje, kuriame, kaip ir jo pirmtakas, buvo nominuotas Drakono prizui. Taip pat apdovanojimą už kinematografiją pelnė šio filmo režisierius Petrus Sjövikas.
Jauna danė Ema (akt. Maria Palm) atsisveikina su šeima bei savo vaikinu Frederiku (akt. Marco Ilsø) ir iškeliauja į Paryžių siekti modelio karjeros. Tiesa, pasaulio mados sostinėje naujokei Emai tenka pradėti kaip ir daugeliui kitų – nuo paprastos buities ir nedidelių pirmųjų bandymų. Jau pati pirmoji Emos fotosesija su žymiu fotografu Šeinu Vaitui (akt. Ed Skrein) nenusiseka ir modelių agentūros vadovas Marselis (akt. Virgile Bramly) Emai tiesiogiai pasiūlo krautis lagaminą ir grįžti namo. Tačiau kambario draugė lenkaitė Sofija (akt. Charlotte Tomaszewska) įkalbina Emą išeiti prasiblaškyti ir susipažinti su naktiniu Šviesų miesto gyvenimu. Atsitiktinai naktiniame klube Ema dar kartą sutinka Šeiną – mergina pajunta, kad dar ne viskas prarasta ir nusprendžia išnaudoti visas įmanomas priemonės tam, kad galėtų toliau siekti savo svajonės…
Kaip ir „Neoniniame demone“, taip ir filme „Modelis“ mados verslas pateikiamas iš jaunos ingenue perspektyvos. Tik jei pirmajame daugiau buvo akcentuojama beprotiška konkurencija, „Modelis“ labiau koncentruojasi į seksualinio išnaudojimo pusę bei tai, kiek toli kai kurios merginos yra pasiryžusios eiti dėl to, kad priartėtų prie savo svajonės išsipildymo.
Emos istorija daugeliu atvejų primena pasaką apie Pelenę – iš nedidelio Danijos miestelio į Paryžių atvykusiai merginai, kol siekia modelio karjeros ir blizgančių žurnalų viršelių, iš pradžių tenka susitaikyti su gana kukliomis gyvenimo sąlygomis. Ir nors pradėjusi netvirtai, vėliau ji gana sėkmingai žengia savo tikslo link. Tačiau Emai vidurnaktis, po kurio puošnios suknelės ir raudonpadžiai aukštakulniai virsta nutrintais džinsais ir sportbačiais, o prabangūs priėmimai ir aistringas glėbys – vieniša realybe kambaryje, kurį tenka dalintis su kita mergina, Emai išmušamas daugybę kartų. Tad vieną rytą atsibudusi prabangiuose apartamentuose ir apgaubta malonaus dėmesio, kitą dieną ji jau gali būti negailestingai išmesta už durų. Spindesys ir skurdas (tiek išorinis, tiek vidinis) mainosi pašėlusiu ritmu.
Kita vertus, matome, kaip beatodairiškai siekdama savo tikslo Ema lengva ranka numoja į savo praeitį ir į tuos žmones, kuriems ji iš tiesų yra svarbi. Telefoniniams pokalbiams su mama ji nebeturi laiko, o Danijoje likęs vaikinas rimtai gali sujaukti jos planus. Tačiau desperatiškas kabinimasis situacijai jau slystant iš rankų ir depresijos priepuoliai rodo Emos pažeidžiamumą ir tos ryškiomis spalvomis apšviestos svajonės, kuri tampa jai pagrindu, trapumą. Viliojantis mados pasaulis yra negailestingas ir kad ir kokia kieta bebūtum, jis anksčiau ar vėliau pareikalaus savo kainos– tą Ema suvokia, bet jau truputį per vėlai.
Vis tik M. Mathiesseno pavaizduotas mados pasaulis atskleidžiamas tik nedidele dalimi. Per vienos statistinės mergaitės prizmę formuojamas vaizdas didžiąja dalimi pagrįstas tam tikrais stereotipais, gandais ir mitais. Iš esmės tuo buvo galima sužaisti daug aštriau, plačiau ir giliau. Jei „Neoninis demonas“ šiek tiek parodė merginų konkurenciją ir grožio kultą, „Modelis“ bando labiau atskleisti laikinumą, paremtą devizu „nepakeičiamų nėra“, seksualinį išnaudojimą ir sūpuoklių principu sugretintą spindesį/ svajonę ir skurdą/ realybę. Tačiau, tiek „Neoninis demonas“, tiek „Modelis“ prabėga paviršiumi – pirmasis pameta temą ir nuklysta į kitą žanrą, antrasis labiau koncentruojasi į pagrindinę veikėją – būtent jos išgyvenimai ir būsena yra šio filmo pagrindas.
Taigi didžiausias krūvis tenka jaunai danų aktorei Mariai Palm – Emos vaidmuo tapo jos debiutu kine. Vaidmuo pakankamai sudėtingas – Ema tuo pačiu metu ir atkakli, ir pažeidžiama, kartais naivi, tačiau kitais atvejais ir beatodairiška. Bet tobulėti dar tikrai yra kur. Kaip ir kitai debiutuojančiai jaunai aktorei Charlottei Tomaszewskai Savo ruožtu labiau patyręs britų aktorius Edas Skreinas, įkūnijęs fotografą Šeiną Vaitą, palieka geresnį įspūdį. Neblogai pasirodo ir Emos vaikiną Frederiką suvaidinęs danas Marko Ilsø. Kiti vaidmenys epizodiški, tačiau pakankamai organiški.
Techninė pusė nėra itin stipri – jei, tarkim, tas pats „Neoninis demonas“ stebino ryškiomis spalvomis ir laužytais daugybiniais atspindžiais, „Modelio“ kūrėjai eina visiškai kitokiu keliu. Kamera perteikia realistišką kasdienybę, galima sakyti, danų kinematografinio judėjimo „Dogma 95“ maniera. Naudojama nestabili kamera, kuri seka paskui Emą, kartais užgriebiama viena kita Paryžiaus panorama. Vis tik kadrų fokusuotė nėra aukščiausio lygio. Tačiau visai neblogai sužaista garso takeliu – modernios kompozicijos pabrėžia filmo dinamiką ir padeda atskleisti Emos vidinę būseną, protingai ir tikslingai panaudojamos tylos pauzės.
„Modelis“ – jau antrasis filmas šiemet, pasakojantis apie mados pasaulį ir jaunos merginos bandymą jame įsitvirtinti, tačiau, kaip ir „Neoninis demonas“, tai daro vis tik ganėtinai paviršutiniškai. Mados verslą pristatantys per pagrindinės veikėjos – vienos iš daugelio jaunų merginų, svajojančių apie sėkmingą modelio karjerą, – prizmę filmo kūrėjai mados pasaulį atskleidžia tik bendraisiais štrichais, kurie didžiąja dalimi yra paremti stereotipais. Nors bendrąsias siužeto tendencijas galima gana lengvai nuspėti, vis tik filmą stebėti nepabosta. Tačiau aštresnių akcentų ir gilesnio bei universalesnio temos išplėtojimo šįkart taip pat pritrūko.
