Režisierė Lucia Aniello pristato savo pirmąjį pilnametražį projektą „Mergų balius“. Tai filmas, kuriame tvirtai moteriškas tonas persipina su juodojo humoro palete. Tad damos, jeigu Jūsų antrosios pusės jus tempėsi pasižiūrėti, kaip visai nesenai kinuose sukosi „Bernavakaris Australijoje 2“ vaikinai, bandydami išspręsti mirtiną galvosūkį iš vyriškosios perspektyvos – dabar turite puikų šansą sužaisti savo koziriu.

Moteriškas pikantiškumas

Scarlett Johannson veikėja Džesė – ketina ištekėti. Ir jos geriausios draugės net nežada jos paleisti į gyvenimą nepakrikštijusios santuokos beprotiškiausiu mergvakariu. Tad… šiek tiek alkoholio, šiek tiek klubų, šiek tiek kokaino ir vakaras tampa merginų gyvenimo vakarėliu! Tačiau viskas pakrypsta nemalonia linkme, kai viena iš draugių pražudo kaip staigmeną iškviestą striptizo šokėją. Šioje vietoje ir prasideda visas juodojo humoro pikantiškumas.

Filmo siužetas nėra labai išradingas. Čia nepamatysite visiškai nieko naujo, ko nebūtumėte matę kokioje „Pagirios Las Vegase“ trilogijoje ar minėtoje „Bernvakaris Australijoje“ dualogijoje. Tačiau, pažvelgus iš kitos pusės, visa atrodo beprotiškai nauja (kiek naujai gali atrodyti siužetinės klišės), kai viskas vyksta iš moteriškosios perspektyvos. Kino auditorija, ir gal net pati visuomenė yra įpratinta matyti, kad brutalūs ir juoduoju humoru varomi gyvenimo etiudai yra būtent vyriškoji niša ir moterys nelabai ką čia susigaudo. Tačiau režisierė panūdo šį barjerą sulaužyti ir parodyti, jog ne tik vyrai gali būti grubūs ir juokingai desperatiški ekstremaliose situacijose.

Čia režiesierė sukuria inovatyvią atmosferą, kurioje bando parodyti, kad ir per ypač komedišką juodojo humoro prizmę, kad jos gali daugiau negu įsivaizduoja. Taip, čia Holivudas. Taip, čia mergvakaris. Taip, čia keletas klykiančių poniučių, kurios bando susidoroti su negyvėliu. Kaip ir nieko įspūdingo. Bet esmė tame, KAIP jos tai idiotiškai ir kvailai daro. Tad nepasirodė, kad šis filmas būtų orientuotas į labai plačią auditoriją – labiau tiesiog kaip per se kvietimas ilgai nesimačiusioms (geriausioms) draugėms susibėgti ir maloniai išgyventi deja vu seansą, nes tik tikros draugės savo prisiminimuose turi tų beprotiškų prisiminimų kertelę.

Tie techniniai dalykai…

Kuriuos čia iškėlęs kažkokiu atskiru paminėjimu – nelabai ką bepakeisčiau. Operatorius, montažo grupė, garso takelis – viskas savo standartuose. Filmas techniškai nebuvo įkyrus – manau, jog tai svarbiausia. Scenarijaus atžvilgiu irgi vargu ar begalėčiau ką daugiau pasakyti: merginos čia tikrai nieko nevyniojo į vatą ir keikėsi taip pat, kaip ir linksminosi – iki užmušimo.

Galima paminėti, jog buvo tikrai smagu pamatyti Scarlett Johannson kur kas… žemiškesniame vaidmenyje. Manau, jog ir jai pačiai tai buvo vienas didesnių komedinių vaidmenų per pastaruosius metus (galėčiau paminėti jos rolę filme „Don Jon“, bet ten kažkaip vis tiek viskas dramatiškai vyko). Jos „pamergės“ irgi atliko visai neblogą darbą, sukurdamos gana nepatogias situacijas, o žiūrovo teigiamas išprovokavimas, manyčiau, yra vienas esminių filmo tikslų.

Balius baigtas – …

Kaip ir minėjau, šiame filme jokio didesnio stebuklo nerasite. Moterys pagaliau turi savo „Pagirios Las Vegase“ frančizės adaptaciją, kurioje juodojo humoro pagalba dorojasi su iššūkiais. Taip pat, jeigu, damos, jau kurį laiką nesimatėte su savo draugėmis, tai puiki proga susibėgti šio filmo seansui, nes jis kaip ir yra skirtas būtent tam – sukviesti merginas draugėn.

5.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
5.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles