„Terminalas“ pasakoja istoriją apie Viktorą (akt. Tom Hanks), iš išgalvotos valstybės kilusį vyrą, atvykstantį į Niujorką. Kol jis keliavo lėktuvu jo tėvynėje – Krakožijoje – įvyko perversmas, paverčiantis Viktorą jokiai valstybei nepriklausančiu žmogumi ir įkalinantis jį oro uoste tol, kol išsispręs tarptautinė situacija.
Šis aprašymas jau sufleruoja, kad „Terminalas“ Steveno Spielbergo filmografijoje sau neturi lygių – tokio savo ambicingumu smulkaus filmo režisierius nebuvo sukūręs ir veikiausiai nebekurs. Savo siužetu primenantis tuos tingiai sukaltus filmus, kuriuos lietuviškos televizijos rodo sekmadienio popietę, „Terminalas“ neprimena nei S. Spielbergo filmų apie holokaustą ar vergiją, nei pirmųjų jo kūrinių, kurių istorija daugiau ar mažiau susidėdavo iš automobilių gaudynių.
Tai, kad filmas nėra pernelyg ambicingas – pirmoje pusėje rodantis Viktoro gyvenimo oro uoste kasdienybę, antroje nerangiai kabinantis keletą platesnių temų, – jam ir pakenkia. Kartais smulkūs filmai leidžia geriau susitelkti į specifines temas, tačiau čia nėra vienas tų atvejų. „Terminalas“ iš S. Spielbergo karjeros išsiskiria tuo, kad žiūrovams nebando įkišti kokios nors temos, kas per pastaruosius keturis dešimtmečius kartais pakišdavo režisieriui koją, nors tuo pačiu suteikdavo jo filmams išskirtinumo.
Nenuostabu, kad pirmas dalykas, apie kurį paminėjus „Terminalą“ kalba žmonės, yra techninės filmo detalės. Oro uoste dvi valandas praleidžianti juosta kainavo 60 mln. dolerių, kas tokią smulkią istoriją turinčiam filmui yra įspūdinga suma. Visgi S. Spielbergas su šiuo projektu nebandė vien atostogauti – specialiai „Terminalui“ didžiuliame angare buvo pastatyta milžiniška filmavimo aikštelė, atrodanti kaip tikras oro uostas. Su parduotuvėmis, įlaipinimo vartais, šimtais žmonių ir kitomis detalėmis. Vizualiai viskas išties atrodo kaip oro uoste, net jeigu S. Spielbergas, įrodantis savo turtuolio statusą, oro uostą šioje situacijoje laiko visiems lengvai prieinamu ir trumpai dirbančiu prekybos centru. Tai nepakenkia bendrai istorijai, nors sugeba atimti dar daugiau logikos iš filmo, kuriame jos praktiškai nėra.
Prie techninių aspektų galima paminėti ir Tomą Hanksą, kuris čia S. Spielbergo buvo režisuotas jau trečią kartą per savo karjerą. Nors europiečiams gal ir sunku pakelti pernelyg sodrų T. Hankso akcentą, nevykusiai parodijuojantį slaviškas tarmes, aktoriaus fizinės komedijos sugebėjimai yra verti didžiulių pagyrų. Filmas be jo tiesiog subyrėtų, nes „Terminalui“ reikėjo žmogaus, kuris nuo pirmų minučių patiktų žiūrovams ir kiekvieną sekundę spindėtų nuoširdumu, kas yra T. Hankso vizitinė kortelė.
Aktoriaus ir veikėjo nuoširdumas yra susiję su vienintele bent kiek išsišokančia filmo tema. „Terminalo“ siužetas, kuriuo aklai patikėti yra išties sunku (net jeigu jis iš dalies paremtas tikra istorija), sukasi apie žmogiškumo ir biurokratijos priešpriešą. Biurokratiją filme atspindi Stanley Tucci įkūnijamas vienas iš oro uosto vadovų Diksonas. Vyras, siekiantis pakilti pareigose, privalo susitvarkyti su jam daug problemų keliančiu Viktoru, sujaukiančiu įprastą oro uosto rutiną. Vyrų konfliktas, kuriame Diksonas yra aiškiai pateikiamas kaip blogietis, yra susijęs su skirtumais tarp griežtų taisyklių ir jų nepaisančio realaus gyvenimo. Sacha Gervasi ir Jeffo Nathansono parašytas scenarijus sugeba nenuobodžiai paversti šią siužeto liniją visai įdomia bei geriau atskleidžiančia Viktoro naivumą ir nuoširdumą, kuomet jis tiesiog nesupranta jam ramiai gyventi neleidžiančių taisyklių.
Kitos filmo temos yra pateikiamos pernelyg grubiai, kad jas būtų galima pagirti. „Terminalas“, sukurtas praėjus vos keletui metų nuo rugsėjo 11-osios įvykių, oro uoste turi nerangiai pateiktų patriotiškumo simbolių. Jo darbuotojai yra iš viso pasaulio – nuo Meksikos iki Indijos – imigravę žmonės, kuriems Amerika suteikė naujas galimybes. Tai yra gražus ir patriotiškumo, ir jau minėto biurokratijos nepaisymo pavyzdys, jeigu jis ir liktų potekstėje. Vietoje to scenarijus (ir pats S. Spielbergas) dešimt kartų išryškina tai, kokie svetingi yra amerikiečiai, ir niekaip neapleidžia jausmas, kad filmas žiūrovus laiko mažais vaikais.
Čia dar atrasite ir romantinę istoriją, kuri yra neabejotinai silpniausia „Terminalo“ dalis, ir ne vien dėl to, kad T. Hanksas ir Catherine Zeta-Jones, vaidinanti stiuardesę, yra stebėtinai blogai suporuoti aktoriai. Ši istorija tiesiog eina į niekur, kartais bandanti atspindėti dviejų kultūrų skirtumus, kartais kalbanti apie moterų sunkumus, o galiausiai pasibaigianti taip pat grubiai, kaip ir prasidėjo. Romantinės istorijos niekad nebuvo S. Spielbergo stiprybė, ką ši tik dar kartą įrodo.
Todėl žadėti, kad įsigilinus į „Terminalą“ jūs liksite sužavėti filmo idėjomis ir istorija, yra sunku. Tačiau jeigu nuspręsite filmą priimti kaip S. Spielbergo atostogas nuo slogių ir smegenis alinančių filmų apie žiauriausias pasaulio katastrofas, „Terminalas“ taps smagiu tingios savaitgalio popietės praleidimu. Pasaulis būtų išgyvenęs ir be filmo, kuriame T. Hanksas dvi valandas apsimeta turintis kvailą akcentą, tačiau skųstis jo egzistavimu būtų tiesiog nepadoru.
