Nemėgstu komedijų. Nemėgstu žmonių, kurie mėgsta komedijas. Nemėgstu nieko, kas susiję su tokio žanro filmais ir pagrindinėmis jų sudedamosiomis dalimis: visapusišku lėkštumu, blankiu siužetu bei dažniausiai net ir menkiausios idėjos neskleidimu. Ne, filmai turi būti kitokie – įdomūs, originalūs, įtaigūs ir idėjiškai provokuojantys. O komedijų, atitinkančių šiuos kriterijus, tiesiog nėra. Ar yra?
Broliai Joelis ir Ethanan Coenai jau yra įrodę, jog komedija neprivalo įtilpti į saugius stereotipinius rėmus, pritaikytus masėms. Ko gero ryškiausias to pavyzdys – 1996 m. pristatyta juodoji komedija „Fargo“, sužavėjusi ne tik įprastą auditoriją, bet ir ekspertus, kurių dėka filmas pelnė ne tik dvi Oskarų statulėles, bet ir BAFTA, Kanų filmų festivalio ir dar daugybę kitų apdovanojimų.
Identiško žanro subtilybes nagrinėja ir 2008 m. brolių pristatytas filmas „Perskaityk ir sudegink“ (angl. „Burn after reading“). Ir to man, kaip nuoširdžiam „Fargo“ gerbėjui, visiškai užteko tam, kad be didesnės prievartos sėsčiau prie ekrano beveik 2 valandas truksiančiam dar vienam amerikiečių brolių darbui – klausimų dėl jų gebėjimo kokybiškai kurti tokio žanro filmus jų ankščiau atliktų darbų dėka tiesiog nėra. Tuo labiau žinant tai, jog šio filmo biudžetas siekė net 37 milijonus JAV dolerių, kas dar labiau padidino mano ambicijas prieš įninkant į dar vieną brolių Coenų kūrinį.
Filmas pasakoja apie darbą dėl alkoholio vartojimo palikusį Osborną Koksą (John Malkovich), kuris nusprendžia savo laiką skirti memuarų rašymui. Tuo tarpu jo žmona Keitė (Tilda Swinton) į tai žvelgia kaip į galimybę sutvarkyti skyrybų su vyru formalumus ir tęsti savo romaną su George‘o Clooney įkūnytu Hariu. Pasinaudodama teisininko patarimu ji nukopijuoja visus failus iš savo vyro kompiuterio, kurių dalį atgrubtnagis teisininkas praranda vietiniame sporto klube pametęs diską. Jį randa klube dirbantys kolegos Čadas (Brad Pitt) ir Linda (Frances McDormand), kurie, manydami, jog tai yra vyriausybinės svarbos informacija, nusprendžia iš to pasipelnyti.
Šis filmas yra pakvaišęs. Galbūt jūs to nematote dabar, bet labiau įsigilinus į veikėjus tai tampa akivaizdu. Alkoholikas, savęs tokiu nelaikantis vien dėl to, jog atidžiai sekdamas laikrodį negeria iki 5-os valandos vakaro. Sporto klubo darbuotoja Linda, kurios pagrindiniu gyvenimo tikslu, panašu, yra siekis pasidaryti plastinę operaciją, leisiančią džiaugtis dailesnėmis kūno linijomis. O Keitės meilužis Haris… Palaukite, kol išvysite įrenginį, kurį jis konstruoja savo namo rūsyje. Ir visa tai išties džiugina, kadangi kai nemaža dalis komedijų buksuoja dėl savo stereotipiškumo, šis jau supažindindamas su savo herojais leidžia tikėtis gaivaus komedijinio oro gūsio.
Kalbant apie veikėjus apjungiančią siužetinę liniją, daugumai iš pirmo žvilgsnio ji gali atrodyti skystoka. Meilės aferos, meilužiai, skyrybos, alkoholis – tokie dalykai gali nustebinti nebent .. Ne, jie negali nustebinti nieko. Ir visgi, išjungti filmą jam dar neįsibėgėjus būtų didelė klaida, kadangi broliai Coenai filmo eigoje pradžiugina ne vienu įdomiu siužeto vingiu: pradedant susipainiojančiomis veikėjų istorijomis ir baigiant brolių filmuose tradiciniu tapusiu stilizuotu smurtu, įnešančiu gaivos į iš pirmo žvilgsnio banalią įvykių tėkmę. Visa tai priveda netgi ir prie to, jog kartais pradeda atrodyti, jog stebite ne komediją, o kruopščiai sunarpliotą detektyvą.
Siužeto efektingumui ypač padėjo ir išskirtinis režisierių dėmesys detalėms. Net ir paprasčiausia tinkamoje vietoje tinkamu metu pakabinta Rusijos prezidento nuotrauka priverčia nuoširdžiai šyptelti, kas puikiai atskleidžia, jog neretai geriausi dalykai gimsta iš paprastumo. Ir tai tikrai nereiškia, jog turėsite ieškoti priminimų, jog stebite komediją – nuotaikingų elementų gausu ir kur kas geriau matomose filmo vietose, o tokios kruopščiai atrinktos detalės tiesiog suteikia galimybę kiek daugiau iš filmo pasisemti patiems akyliausiems žiūrovams.
Ir visgi, siužetas tikrai nebūtų toks įdomus, o visa istorija pasimirštų kur kas greičiau jei ne išskirtinai kokybiškai atrinktas aktorių kolektyvas. Įspūdį apie jį buvo galima susidaryti jau kiek ankščiau man paminėjus bent keleto pagrindinių veikėjų įkūnytojų pavardes, kurios kino pasaulyje yra išties gerai žinomos. Žinomos taip gerai, jog, atrodytų, kiekvieno minėto aktoriaus tipinius vaidybos bruožus žinome mintinai. Būtent šiuo aspektu ypatingo paminėjimo yra vertas įprastą sporto klubo darbuotoją įkūnijęs Bradas Pittas – žvelgiant į tokią precizišką vaidybą įsikūnijant į visiškai nepreciziškai besielgentį veikėją netgi norėjosi nubraukti visus ligtolinius aktoriaus darbus ir atmintyje ties B. Pitto vardu išsaugoti tik šį vėjavaikiško personažo portretą. Būtent puikus šio aktoriaus pasirodymas ko gero ir gali būti įvardinamas kaip vienas esminių filmo kabliukų, dėl kurio jį prisimins net ir didžiausią antipatiją brolių Coen‘ų stilistikai jaučiantys žmonės.
Verta paminėti ir… Ehm. Filmas išsiskiria ir tuo, jog… Ne. Nieko nebus. Ties šia vieta privalėsiu sustoti. Buvau planavęs nudžiuginusiems filmo aspektams skirti dar bent dalį šios recenzijos, bet suprantu, jog nevisiškai lėkštas siužetas, pripildytas netipiniais personažais, ir įdomi juos įkūnijusių aktorių vaidyba ko gero yra vieninteliai dalykai, kurių dar nespėjau pamiršti. Taip, techninė pusė nebuvo blanki, o vienokios ar kitokios griežtos kritikos dozės į režisierių pusę mesti dėl režisūrinių sprendimų taip pat negalėčiau, kadangi filmas tiesiog dvelkia jų stilistika, dėl ko broliai ir susižėrė tokią šlovę. Ir visgi, šis brolių Coen‘ų kūrinys man pasirodė ne visiškai išbaigtas. Tiek dėl atrodytų kiek per anksti pasiekiamos finišo tiesiosios, tiek ir dėl to, jog po filmo peržiūros praėjus maždaug savaitei jis man nebekelia absoliučiai jokių emocijų.
Taip, „Perskaityk ir sudegink“ – tai kokybiška komedija, išsiskirianti įdomia istorija ir puikiu aktorių kolektyvu, kurių dėka keletas valandų stebint filmą prabėga pakankamai greitai. Ir vargu, ar būčiau gailėjęsis ir dėl to, jei už šio filmo peržiūrą būčiau turėjęs mokėti. Bet ko gero tik dėl to, jog šį apsilankymą kine būčiau pamiršęs jau kitą dieną. Taip, tai gera pramoga su momentiniu efektu. Bet man trūko kažko, kieno dėka šis filmas paliktų bent minimalų ilgalaikį efektą. Arba aš tiesiog nemėgstu komedijų.
Komentarai
“ vargu, ar būčiau gailėjęsis ir dėl to, jei už šio filmo peržiūrą būčiau turėjęs mokėti“: gal galite pasakyti, kur tokius filmus rodo ar galima pažiūrėti nemokamai? Turiu galvoje nemindant Lietuvos ir ES įstatymų, t.y. legaliai, ne interneto taboruose a’la filmai.in. Ačiū iš anksto.