Bulvarinis skaitalas

Pulp Fiction

Holivude yra tikrai ne vienas kino kūrėjas, kurio kiekvieno filmo pasirodymo minios gerbėjų lauktų liežuvius iškorę. Neabejotinai, tokių filmo kūrėjų tarpe yra ir Quentinas Tarantino, kurio darbai, dažniausiai, būna vienas už kitą geresni. Galbūt jo karjeroje ir pasitaikė vienas ar kitas šiek tiek silpnesnis filmas, bet jis vis tiek buvo geras. Tačiau kad ir kiek filmų jis prikurtų, bet kas paprašytas įvardinti bent vieną Q. Tarantino filmą pirmu numeriu pasakys – „Bulvarinis skaitalas“.

Turinys

Realiai, labai sunku pasakyti, apie ką konkrečiai yra filmas. Juosta galiausiai suvažiuoja į vienus bėgius, bet nuo pradžių galime stebėti dviejų mafijos smogikų, boksininko, gangsterio žmonos ir poros banditėlių gyvenimus keturiose skirtingose siužeto linijose, kurios vienu ar kitu būdu randa kelia į bendrą kontekstą.

Turbūt retas filmų mėgėjas nebus matęs šio kultinio Quentino Tarantino filmo. Net ir jaunosios kartos kino žiūrovai jau ne kartą yra matę „Bulvarinį skaitalą“, o apskritai daugumos kino mėgėjų šis filmas yra laikomas vienu geriausių Q. Tarantino karjeros darbu. Filmas yra toks pats kultinis, kaip ir Johno Travoltos šokių judesiukai. Kaip ir visi kiti dalykai iš šios juostos, tapę populiariosios kultūros dalimi. Tai yra tiesiog šimtų citatų šaltinis, kuris dabar yra vartojamas labai dažnai, tų pačių jaunuolių tarpe, kurie dar net nebuvo gimę pasirodžius šiame filmui.

Filmo scenarijus yra, jau taip nekukliai sakant, tiesiog tobulas. Istorija vyksta labai sklandžiai, nors ne vieną kartą peršoka iš vieno veikėjo perspektyvos, į kitą. Visą istoriją apipina begalės sklandžiai parašytų ir tiesiog nepriekaištingai išpildytų dialogų. Dialogai, kaip ir daugumoje Q. Tarantino filmų, tiesiog blizga. Jie labai gerai atskleidžia aplinkas, veikėjus ir kiekvieną veiksmą. Net jeigu veiksmo filme ir nėra daug, o veikėjai tik kalba, tas pokalbis yra toks įtraukiantis, jog negali atitraukti akių nuo ekrano. Tai yra viena iš unikalių Q. Tarantino savybių. Jis ilgus pokalbius ekrane paverčia puikiu spektakliu.

Jei jau kalbant apie veikėjus, tai jie taip pat išpildyti nuostabiai. Tiesiog sunku susilaikyti nuo tokių pompastiškų epitetų, tačiau kitaip ir nelabai pavyksta išsireikšti. Kad ir kokia maža veikėjo rolė bebūtų filme, jis yra puikus. Kad ir tas pats Q. Tarantino pasirodymas su kavos puodeliu ir pokalbiu virtuvėje. Atrodytų, visiškai ne į temą pakalbėjo 2 minutes, bet per tą laiką buvo atskleistas visas jo charakteris. O kalbėti apie pagrindinius veikėjus net nėra ką. Jie yra ir perteikti, ir suvaidinti gerai. Įdomu dar ir tai, kad viena veikėja realiai nupasakojo būsimą Q. Tarantino filmą „Nužudyti Bilą“.

Filmo aplinkos nėra ypatingai stebuklingos. Jos daugiau buitiškos, tačiau tuo ir visai įkvepiančios nuotaiką filmui. Realiai, juostoje ir neturėtų būti daug pompastikos. Pasakojimas sukasi apie gatves ir jose gyvenančių paprastų žmonių potyrius. Kad ir mafijozus. Net ir tas pats mafijozo namas atrodo gana kukliai. Šis paprastumas suteikia savotišką „tikrumo“ efektą ir dėl to filmą dar maloniau žiūrėti, kad ir kiek metų būtų praėję nuo jo pasirodymo.

Techninė pusė

Būtų labai keista, jei Q. Tarantino filme neskambėtų kažkas nerealaus. Ir kad ir kaip bežiūrėtum, beveik visos filme skambančios dainos tapo tikra klasika, o teminė daina – filmą nurodančiu kūriniu. Nors tas pats kūrinys naudojamas ir prancūzų filmuose „Taksi“, dauguma vis tiek pirmiausia pagalvos apie „Bulvarinį skaitalą“. Kiekviena panaudota daina ar muzikinė kompozicija yra nepriekaištingai įliejama į visumą ir nustato scenos nuotaiką.

Kinematografija filme yra labai savotiška, kiek netradicinė, bet pritraukianti. Nemažai scenų yra statiškos, judesio jose yra labai minimaliai. Galbūt todėl, kad filmui jau 22 metai, o gal tiesiog, kad pati aplinka to reikalavo. Ne per daug ir prijudėsi vienam mažame kambaryje. Bet operatoriaus darbas yra labai gerai sudėliotas. Jis prisideda tiek prie veikėjų atskleidimo, tiek prie nuotaikos ir atmosferos sukūrimo.

Garso montažas filme yra tobulas, o vaizdo montažas šiek tiek grubokas. Ne vieną kartą perėjimas iš vienos scenos į kitą ir, netgi, iš vienos istorijos į kitą, padarytas grubiai ir tai šiek tiek blaško. Bet visa kita yra tikrai aukštos kokybės.

Aktoriai

Šiame filme pasirodo tikrai daug, labai gerų aktorių, kurie vos ne išaugo su „Bulvariniu skaitalu“. Daugiausiai dėmesio gavo Samuelis L. Jacksonas, Johnas Travolta ir Uma Thurman, bet nuo jų ne itin labai nusileido ir Timas Rothas, Amanda Plummer, Bruce‘as Willisas, Vingas Rhamesas, Rosana Arquette ir kiti. Šiuo atveju, net nelabai yra ką papasakoti apie aktorių pasirodymus, nes jie puikiai atliko savo darbą. Jei netikit – pažiūrėkit filmą, įsitikinsit.

Verdiktas

„Bulvarinis skaitalas“ – jau kultiniu filmu tapęs ir bene vienas geriausių Q. Tarantino filmas. Jis tiesiog nepriekaištingai perteikia to laikmečio atmosferą, pojūtį, žmonių elgesį ir visas gyvenimiškas tendencijas. Nors siužetinė linija pradžioje gali būti lengvai paini, galiausiai ji puikiai susilieja, o tą sklandžiai apkamšo ir papildo įtraukiantys ir nušlifuoti dialogai, pasakojami dar jaunų, bet jau aukšto lygio aktorių.

9.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
10
Kinematografija
9.5
Garso takelis
10
Techninė pusė
9.5
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. napoleonas / 2016 sausio 31

    Dariuk,argi ne nuostabus filmas ?