Pirmą kartą pasirodęs anonsuose, „300“ kalė į klyną taip smarkiai, kad į įvykio vietą suskubo JTO. Stilingas, brutalus, prisodrintas šlovingų frazių – tai buvo kaip tik tas filmas, kurio laukė kiekvienas berniukas ir kas trečia mergaitė. Pasirodęs jis pateisino ne tik mūsų lūkesčius, bet ir praaugo tuos, kuriuos turėjo „Warner Bros.“ – vietoje 75 milijonų, „300“ uždirbo daugiau nei 200. Neblogas tatai filmas, tie „300“.

Maždaug 480 metais prieš Kristų, didžioji Persijos imperija taikėsi įsiveržti į miestų-valstybių kebeknę, dabar patogumo dėlei vadinamą Graikija. Tačiau jai kelią pastojo Sparta, karių valstybė, negailestinga priešams tik šiek daugiau, nei negailestinga sau. Karalius Leonidas (Gerard Butler) net prieš žynių ir kitų valdovų nurodymą yra pasiryžęs vesti karius, kad šie šlovingai mirtų, bet ir smarkiai įgeltų persams. Kovos vieta pasirenkami „Karštieji Vartai“, Termopilų perėja, kur 300 spartiečių (ir keletas sąjungininkų) galėtų neaprėpiamą persų armiją suspausti į piltuvą ir truputis po truputį išpjauti.

„300“ nėra rimtai istoriškas filmas – tą teigia tiek to paties pavadinimo komiksą parašęs legendinis (ir vėliau kiek išprotėjęs ir seksistas) Frank Miller, tiek režisierius Zack Snyder. Laikantis komikso nubrėžtų vizualinių gairių, graikai laksto plikomis krūtinėmis, o persų „nemirtingieji“ yra demoniški antžmogiai. Vizualinis stilius laiko filmo vadeles, todėl efektų jame yra virš 8000, o hoplitų ginklai ir taktika tikrai nesilaiko istorijos. Negaliu skųstis – „300“, kaip filmas, turi tau užvirinti kraują ir paruošti laisvės ir demokratijos gynimui nuo monstriškų ordų, ir visi tokie triukai veikia!

Ir čia Miller reputacija šešėliu gula ant viso filmo. O gal jis tikrai rasistas, kažkur kampely besigūžiantis iš baimės dėl to, kad egzotiškos tamsiaodės ordos multikultūralizmo banga paskandys jo numylėtą baltųjų tautą? Pirmus penkis kartus žiūrėdamas filmą to negalvojau. Tačiau per tą laiką spėjau pamatyti ir „300: Imperijos iškilimą“, su persų savižudžiais-sprogdintojais, ir išgirst apie „Holy Terror“, Frak Miller komiksą, kuriame, pagal pirmus planus, Betmenas turėjo kovoti prieš radikalaus islamo terorizmą… Ir tada pradedi sau užduoti klausimus: o gal toks politinis kontekstas persmelkė ir mūsų pamėgtą veiksmo juostą? O gal man tikrai peršama mintis, kad jei Teheraną reikia paleisti plėnimis, tai bent pilvo šokėjai įkirsti (ana visgi panašiai į persus apsirengus)?

Ne tai, kad persai filme yra idiotai ar pašlemėkai, į ką lengvai pirštu galėtų besti tie, „Žvaigždžių karų“ gunganuose ir „Žiedų Valdovo“ orkuose matantys įžeidimus juodaodžiams (gunganai yra įžeidimas visiems). Persų armijos yra gerai, net istoriškai apsirengusios – nelaimei, lengvi lininiai šarvai ir pinti skydai, tikę dykumoje, nebuvo labai naudingi prieš dažnai bronzinius hoplitų šarvus, skydus ir ilgas ietis. Persai yra nuostabiai gražūs, tiek, kad galima greičiau kaltinti orientalizmu dėl jų turtingo ir ryškaus aprėdo, gausių papuošalų ir kitų dalykų. Nepamenu kada paskutinį kartą protagonistams teko skersti taip gerai atrodančią, įvairialypę kariuomenę. Ką jau čia, jei nebūtum žiauria vergyste karinį režimą išlaikęs, bet filme demokratijos ir laisvės šaukliu paverstas graikų miestas, gal net ir prisijungtum prie „tūkstančio persų imperijos tautų“. Istoriškai ten visai neblogai tvarkėsi jie, o ir filme Kserkso sosto kambarys yra nesibaigianti lesbiečių orgija. Ko daugiau norėti?

Galima kartais savęs paklausti, grynai teoriniu požiūriu, ar pavyktų tokį filmą padaryti ir istorinį, ir kietą? Manau tikrai pavyktų, jei tik išnaudotume visus kinematografinius triukus ir efektus, panaudotus filme ir dar daugiau. Graikų hoplitas, aprėdytas savo šarvais ir užsidėjęs šalmą atrodytų ne ką blogiau. Patamsink šešėlius, kad veidų po šalmais nebesimatytų, pablizgink krūtinšarvį, parodyk, kaip sustodami į liniją kariai pridengia vienas kitą baidyklėmis išpaišytais skydais, ir graikai bus ne mažiau efektingi, nei persų masės. Gali pridėti net ir tuos graikų sąjungininkus, besikovusius kartu su spartiečiais – vis tiek žinome, kad „300“ yra filmo žvaigždės, ir jis vis tiek į kovą vestų saujelę graikų, ypač jei iš paukščio skrydžio ją palygintume su nesibaigiančia jūra persų.

Vienas įdomus istorinis elementas, pridedantis filmui skonio, yra tai, kad beveik kiekviena citata yra istorinė. Gal Leonidas niekad ir nerėkė „THIS IS SPARTA“, bet visos kalbos apie kovą pavėsyje, pietus pragare ir taip toliau – istorinis faktas. Pasirodo, istoriniai įvykiai ir asmenybės tokius dalykus generuoja daug patikimiau, nei save Facebook cituojantys draugai.

Jei yra koks trūkumas, tai turbūt siužetinė linija apie politinius žaidimus, kuriais išdavikai ir bailiai pačioje Spartoje bando sutrukdyti Leonidui. Kam to reikia? Ar nebandoma įpiršti minties apie JAV politikus, kurie tariamai trukdo narsiems JAV kareiviams atlikti jų darbą ginant demokratiją ir baltas moteris? Pakankamai pasimurkdžius JAV kultūroje – primena. Ir tai yra argumentai iš tų storų fotelių generolų ir beraščių patriotų, kurie užknisa ne mažiau, nei totalūs hipiai, kuriam kiekvienas kareivis yra kūdikius ant durtuvų mėtantis demonas. Galiausiai, ši siužetinė linija nelabai tinka ir todėl, kad daug laiko praleidžiama Spartoje, o Sparta, ar tiesiog pastatai filme, atrodo taip tuščiai ir skurdžiai, kad liūdna žiūrėti. Reikia žinoti silpnąsias ir stipriąsias savo išteklių ir efektų puses!

Kalbant apie žmogiškuosius išteklius, Gerard Butler yra kaip tik to rūškano vyriško veido, kurio reikia spartiečių generolui. Jis beveik vienintelis turi tą barzdą, kurią kiekvienas graikas privalėjo nešioti. Manau, čia vienas geriausių Butler vaidmenų, kam padeda ir tai, kad jis nuolat pasirašo vaidinti visokiame kinematografiniame mėšle. Bet čia priekaištų neturiu. Įdomu ir net keista matyti Michael Fassbender debiutą – aišku, 2006 ir apskritai prieš „Prometėją“ (toks kvailas filmas, bet toks geras vaidmuo!) jo visai nepastebėjau ir neįsiminiau. Rodrigo Santoro yra puikus Kserksas, nors turbūt realus karalius atrodė kiek mažiau, kaip transvestitas iš Los Andželo. Kita vertus, pridėjus kokį kiltą…

„300“ yra toks pats geras filmas, kad „Imperijos Iškilimas“ atrodo kaip dar didesnis nusivylimas. Narsą keliančios frazės, vaizdinga smurto choreografija, pasakiški antagonistai ir nesupainiojamas vizualinis stilius ženklina šią stiprią veiksmo juostą. Kompiuteriniai efektai nejaunėja, bet „300“ legenda nesensta.

8.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles