Romantinės komedijos yra toks žanras, kuriam, iš esmės, galima viskas. Jame egzistuoja visos įmanomos filmų klišės, bet žiūrovai niekada į tai neatkreipia dėmesio, nes… Juk romantinė komedija. Ir niekas iš tokių filmų nesitiki stebuklų. Studijos nesitiki itin didelio pelno, aktoriai – pripažinimo, žiūrovai – sukto ir gudraus scenarijaus. Tai yra tokie filmai, kuriuos norisi žiūrėti vakare atsisėdus su brangiu žmogumi ir įsisukus į paklodę. Arba žiūrėti vienam ir sriūbaujant naudoti vieną nosinę po kitos. Kaip kam. Ir kiekvienais metais tokių romantinių komedijų pasirodo ne viena ir ne dvi. Pats naujausias toks darbas – debiutinis pilno metro režisieriaus Justino Reardono filmas „Meilės pusiausvyra“ (angl. „Playing it Cool“).
Turinys
Filmų scenaristui duodama viena paprasta užduotis – parašyti scenarijų romantinei komedijai. Bėda ta, kad jis dėl tam tikrų priežasčių gyvenime nėra nieko pamilęs. Kaip kurti apie tai, ko visiškai nesupranti? Čia ir iškyla didžiausi rašytojo sunkumai, kuriuos dar labiau sustiprina Ji. Mergina, sutikta viename renginyje, kuri įžiebia rašytojui kažką tokio, kas verčia jį siekti net kitam pasižadėjusios moters. Taip ir prasideda visa kurioziškų situacijų kupina istorija.
Gana šabloninė filmo idėja tampa pačiu stipriausiu jos varikliu – romantinė komedija apie scenaristą, kuris rašo romantinę komediją. Taip ir kyla mintis, kad kažkuris iš juostos scenaristų (Chrisas Shaferis arba Paulas Vicknairas) susidūrė su panašiais įvykiais kurdami šio filmo istoriją. Svarbiausia juostoje tai, kad ji atviru tekstu išjuokia viską, kas joje rodoma. Tiesiog veikėjai patys įvardina didžiausias romantinių komedijų klišes, o paskui patys jas ir padaro. Ir, tą darydami, dar primena, kad daro. Tai nėra blogai, net sakyčiau – gerai. Žiūrovams neplaunamos smegenys ir viskas savotiškai priartinama prie tikro gyvenimo. Be to, ir filmo pasakojimo būdas, kai tu girdėdamas kitų pasakojimus pats įsikūniji į pasakojimų veikėjus savo fantazijose, yra toks artimas ir suprantamas, kad tai tik dar labiau sustiprina filmo patirtį.
Filmo veikėjai yra tiesiog vaikštančios klišės, bet tai irgi nėra slepiama. Kaip ir privaloma tokiuose filmuose – yra gražuoliukas mergišius, graži sunkiai prieinama mergina, vienas draugas gėjus, viena draugė kalė, draugas visažinis, neturintis laimės santuokiniam gyvenime ir vienas absoliučiai trenktas draugas. Ir, žinoma, prie to prisideda gražiosios merginos vaikinas ir pinigų norintis išmelžti darbdavys. Taip? Taip. Svarbiausia – kiekvienas veikėjas išgyvena suaugusių žmonių problemas, kurios vienam ar kitam žmogui yra tikrai artimos.
Dar vienas, didžiausią nuostabą keliantis dalykas – filmo veikėjas užmena mįslę sau, kuri iki pat filmo pabaigos ir neišaiškėja. Kas yra ta Ji? Tai yra paliktas klausimas, kuris po filmo peržiūros dar ilgai neduoda ramybės.
Techninė pusė
Filme operatoriaus darbas yra tikrai aukštos klasės. Tam tikros filmo scenos, tarkim ir ta su joga (kuri matoma filmo plakate) parodoma be galo įdomiai ir išvaizdžiai. Už kameros darbą atsakingas Jeffas Cutteris tikrai gerai ir vien tinkamais kampais suteikė filmui paprastumo ir tikrumo jausmą. Nors anksčiau šis operatorius dirbo su veiksmo („Non-stop“) ir siaubo („Košmaras guobų gatvėje“) filmais, tačiau romantinę komedija pateikti jam pavyko labai gerai.
Ne pirmą kartą prie garso takelių drauge dirbančių Johno Nau ir Andrew Feltensteino duetas („Pranešėjas 2: legenda tęsiasi“ (angl. „Anchorman 2: The Legend Continues)) taip pat neblogai atliko savo darbą. Žinoma, garso takelis tikrai nėra kažkoks stebuklingas, tačiau jie sugeba sukurti tiesiog puikią atmosferą romantinei komedijai ir leidžia įsijausti į filmą. Kartais, nors muzika ir girdima, ji taip susitapatina su ekrane rodomais vaizdais, kad net nepastebi jokio garso. Būtent šio žanro filmuose tai yra labai gerai.
Tiek garso, tiek vaizdo montažas šiame filme yra ganėtinai geri. Filme tikrai nemažai vietų, kuriose kūrėjai galėjo ir labiau pasistengti, tačiau per daug erzinančių scenų tikrai nebuvo. Ir tai galbūt labiau galiotų vaizdo montažui. Su garsu problemų praktiškai nėra. Muzika inkorporuota labai tinkamai ir ten, kur nereikia, nėra nieko.
Aktoriai
Pagrindinį veikėją juostoje įkūnijo Chrisas Evansas, kuris labiausiai kino žiūrovams žinomas iš „Kapitono Amerikos“ arba „Fantastiško ketverto“ filmų. Nors pradžioje jis ir atrodė kiek susikaustęs, tačiau galima drąsiai teigti, kad romantinės komedijos yra tinkamas žanras šiam aktoriui.
Ją suvaidinusi Michelle Monaghan, anksčiau pasirodžiusi seriale „Tikras detektyvas“ (angl. „True Detective“), fantastiniame filme „Išeities kodas“ (angl. „Source Code“) ir trileryje „Sakalo akis“ (angl. „Eagle Eye“), buvo tiesiog tobula šiam vaidmeniui. Plataus profilio aktorė sugebėjo sukurti paslaptingą, bet tuo pačiu ir atvirą veikėją, kuria tikrai būtų sunku nesusižavėti bet kuriam vyrui. Žiūrint filmą karts nuo karto kyla mintis, kad Evanso veikėjo vietoje atsidūrę ir kiti vyrai elgtųsi taip pat. Aktorė neparodė jokio dirbtinumo, viskas liejosi laisvai.
Iš labiau žinomų vardų filme pasirodė ir dar du jau nebe pirmą kartą su Chrisu Evansu dirbę aktoriai. Įdomiausia tai, kad abu jie dirbo bendruose „Marvel“ komiksų filmuose, tik skirtinguose. Tai jau trečią kartą bendradarbiaujantis Anthony‘is Mackie‘is, kuris atliko labai eilinį stereotipišką juodaodžio verslo ryklio vaidmenį. Šįkart galima net pajuokauti, kad Kapitonas Amerika dirba Sakalui iš filmo „Kapitonas Amerika: žiemos karys“ (angl. „Captian America: the Winter Soldier“). Kitas aktorius – Ioanas Gruffuddas, kuris su Evansu kartu dirbo kuriant „Fantastišką ketvertą“ (angl. „Fantastic Four“). Tiesa, būtent šis aktorius per daug ir nesužavėjo. Atrodo, kad iš Velso kilęs I. Gruffuddas tiek laiko buvo Holivude, jog visai nebemoka kalbėti su akcentu, o tas akcentas skamba tragiškai ir labai dirbtinai.
Juostoje buvo ir kitų aktorių, kurie kažkuo labai ypatingu ir nepasižymėjo. Galbūt paprastumu ir natūralumu, tačiau per daug pridėtinės vertės juostai nesukūrė. Topheris Grace‘as dar buvo labiau matomas filme, bet visi kiti tariamo scenaristo draugai – visiškai blankūs.
Verdiktas
„Meilės pusiausvyra“ – tai šiek tiek netradicinė romantinė komedija, kurioje kiekvienas žiūrovas galės atrasti kažką iš savo gyvenimo. Šįkart tai nepaaugliška meilės istorija, kuri po filmo palieka keletą neatsakytų klausimų, ilgai neiškrentančių iš galvos. Gražūs vaizdai, ausiai malonus garso takelis, tikrai įdomiai pasakojama istorija ir dar gana nebloga aktorių vaidyba leidžia beveik dviem valandoms atsipalaiduoti nuo visų gyvenimo problemų ir tiesiog smagiai praleisti laiką.
