KP’15. Šiuolaikiniai žverys

Wild Tales

Argentinietis Damiánas Szifrónas, kaip pilnavertis režisierius debiutavo 2003 m. su savo pirmuoju ilgametražiu filmu „Jūros dugnas“ („El fondo del mar“) – iki tol jis kūrė trumpametražius filmus ir režisavo kelias serialo dalis. Tačiau po 2005 m. pasirodžiusio jo antrojo filmo „Drąsūs laikai“ („Tiempo de valientes“), Damiánas Szifrónas gana ilgą laiką kūrė serialus – rašė scenarijus ir režisavo. 2014 m. jis sugrįžo – ir dar kaip sugrįžo – su trečiuoju savo filmu „Šiuolaikiniai žvėrys“ („Relatos salvajes“). Ir belieka tik pripažinti, kad tokio sugrįžimo buvo verta palaukti. „Šiuolaikiniai žvėrys“, dalyvavę tarptautinio Kanų kino festivalio konkursinėje programoje, yra pelnę 20 apdovanojimų (iš jų – dešimt Argentinos akademijos apdovanojimų ir ispaniškas Goya už geriausią užsienio filmą ispanų kalba) bei 36 nominacijas, iš kurių prestižiškiausia – Oskaro nominacija geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

Filmą „Šiuolaikiniai žvėrys“ sudaro šešios, siužetine linija nesusijusios istorijos. Viename lėktuve atsidūrę nevykėlį muzikantą pažįstantys žmonės („Pasternakas“). Pakelės užkandinės padavėja, atpažįstanti, kad užsukęs nemalonus klientas – jos gyvenimą sugriovęs mokesčių inspektorius („Žiurkės“). Jaunas verslininkas, vairuojantis naujutėlį automobilį, parodęs nelabai mandagų gestą visiško „grabo“ vairuotojui, neleidusiam aplenkti („Stipriausias“). Sprogmenų inžinierius, kurio nesėkmių grandinė prasideda tada, kai nutempiamas ne vietoje pastatytas jo automobilis („Bombikė“). Avariją padariusį sūnų nuo atsakomybės bandantis išsukti turtingas tėvas („Pasiūlymas“). Nuotaka, tik per vestuvių pokylį išsiaiškinanti savo sutuoktinio neištikimybę („Kol mirtis mus išskirs“). Visas šias, iš pažiūros skirtingas, istorijas vienija bendras elementas – kerštas. Sakoma, kad kerštas – tai patiekalas, kuris valgomas šaltas. Tačiau filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ personažai paneigs šią aksiomą. Vieni bus linkę keršyti čia ir dabar – tą pačią akimirką; kiti savo kerštą realizuos tik ilgai išlaikę ir subrandinę.

Juodoji komedija „Šiuolaikiniai žvėrys“ – tai šiuolaikinės visuomenės, šiuolaikinių žmonių – žvėrių groteskiški paveikslai. Tai veidrodis, atspindintis vyraujančia ydas. Žinoma, situacijos daugeliu atveju yra specialiai užaštrintos. Tačiau filmas meistriškai konstruojamas taip, kad po juodojo humoro sluoksniu iškeliama filosofinė problematika – filmas parodo, kiek nedaug trūksta, kad riba, skirianti civilizuotą žmogišką būtybę nuo laukinio įniršio nevaldančio padaro yra sąlyginai labai plona. Dar daugiau, situacijos konstruojamos taip, kad neįmanoma pasilikti prie vieno moralinio vertinimo. Tai, kas teisėta, tampa netgi labai neteisinga, o vienintelis būdas atstatyti pažeistą teisybę – neteisėti veiksmai. Tai yra, neretai žiūrovams pateikiamas klausimas, kas konkrečioje situacijoje yra labiau žvėris: tas, kuris griebiasi keršto, ar tas, kas pirmąjį išprovokavo. Vienareikšmiško atsakymo greičiausiai nėra, tačiau labai įdomu save pagauti situacijoje, kai iš tiesų kartu su protagonistais juos nuskriaudusiems niekšams nelinki nieko kito, tik lėtos ir skausmingos mirties.

Galbūt argentiniečių aktoriai lietuvių publikai ir nėra labai gerai pažįstami, tačiau Ricardo Daríno veidas turėjo įstrigti. Pradėjęs kaip ir dauguma Pietų Amerikos aktorių nuo televizijos muilo operų, R. Darínas pamažu tapo vienu svarbiausiu ir ryškiausiu Argentinos aktorių, be kurio neapsieina nei vienas rimtas (ar nelabai) filmas. Tad filmas „Šiuolaikiniai žvėrys“ suteiks progą dar kartą išvysti šį aktorių. Iš gausaus kitų aktorių būrio dar verta paminėti Darío Grandinetti, žinomą iš Pedro Almadovaro filmo „Pasikalbėk su ja“ („Hable con ella“, 2002 m.) ir Leonardo Sbaraglia („Pilnos rankos pistoletų“ / „Una pistola en cada mano“, 2012 m.).

Filmo specifika lemia tai, kad nėra vieno pagrindinio personažo – kiekviename segmente viskas keičiasi. Būtent tai, kad „Laukiniai žvėrys“ iš esmės yra sudėliotas iš šešių trumpametražių filmų, atsiliepia ir personažų vystymo greičiui – kitaip nei įprastinėje ilgo metro juostoje, veikėjų charakteristikoms atskleisti skirta nedaug laiko, tačiau jis išnaudojamas maksimaliai efektyviai. Kiekvienos istorijos personažai ryškūs ir spalvingi, nors, be abejo, daugeliu atveju šiek tiek (ar net ne šiek tiek!) šaržuoti, o juos apėmęs keršto troškimas – dažniausiai smarkiai hiperbolizuotas. Tačiau aktoriai šias emocijas perteikia gyvai ir temperamentingai.

Ypatingai profesionalus ir netikėtais rakursais stebinantis kameros darbas – dar vienas šio filmo privalumas. Kamera užklumpa visur – tiek automobilio bagažinėj, tiek renkant PIN kodą (filmuojama iš apačios). Pasirenkami įvairūs kampai – iš viršaus, iš apačios, iš šono. Vaizdo ir garso montažui priekaištų nėra, garso takelis, atitinkamai kiekvienam segmentui taip pat parinktas neblogai.

„Šiuolaikiniai žvėrys“ – puiki juodoji komedija, po humoro sluoksniu talpinanti filosofinio lygmens klausimus. Spalvingų ir gerai įsimenančių personažų pilnos šešios skirtingos istorijos, papasakotos šiame filme, atskleidžia, kad žmonių, vedamų keršto, fantazijai ribų nėra. „Šiuolaikiniai žvėrys“ priverčia garsiai juoktis ir tuo pačiu šiek tiek išsigąsti šio juoko, kadangi tai filmas savo taikiniu pasirinkęs visuomenę – t. y. adresuotas kiekvienam iš mūsų.

9
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
10
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles