Mėgstantys įvairius atspalvius – knygose ir kino ekranuose – gali šiek tiek nudžiugti, nes pasirodė naujas filmas, prisodrintas humoro ir įkvėptas garsiųjų pilkų atspalvių. Romantinė komedija „Knygų klubas“, režisuota Bill‘o Holderman‘o, romantikos ir juoko pilkumus nuspalvins ryškesnėmis spalvomis.

„Knygų klubas“ – apie keturias drauges: Dianą (aktorė Diane Keaton), Vivian (Jane Fonda), Šeron (Candise Bergen) ir Kerol (Mary Steenburgen), pasiekusias solidaus amžiaus ribą, kur, rodos, išskyrus buitinius ir šeimyninius dalykus jau nieko gyvenime įdomaus ir nebenutiks… Tačiau vienas iš nuolatinių susibūrimų aptarti skaitomas knygas sujudina nusistovėjusį gyvenimą: visos gauna užduotį perskaityti garsųjį erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“… Ir nuotykiai prasideda: primiršusios tai vyro netektį, tai suaugusių dukterų gyvenimus ar darbo rūpesčius, jos randa parako savyje grįžti į pasimatymų ir naujų pažinčių labirintus, ar atgaivinti senai prigesusias aistras savo šeimyniniame gyvenime.

Filmas prasideda vienos iš draugių pristatymu, kokios jos visos buvo pašėlę jaunystėje, ir kas įvyko jų gyvenimuose iki jis tapo… nuobodus. Pasakojama foto albumo forma – rodomos nuotraukos, ir su jomis susiję gyvenimo fragmentai. Tai iš karto nuteikia linksmai, o ir primena tuos filmus iš 90-ųjų, kai dauguma jų apie paauglius prasidėdavo būtent taip. Nuo pat pirmųjų sakinių negailima savikritikos, kuri pateikiama humoro forma ir iš karto „perspėja“, kad šiame filme juoktis tikrai teks.

Šio klubo koziris turbūt būtų aktorės – visos žinomos, patyrusios, matytos daugelyje filmų, per ilgas karjeras pelniusios žiūrovų simpatijas ir įvairiausius prizus. Matyti jas visas keturias vienoje vietoje, ypač filme, kur vyresnio amžiaus moteriškės bando sekti „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ veikėjo,  Doriano Grėjaus ir jo santykio su merginomis pėdomis… virsta į dar juokingesnį filmą. Na, atvirai pasakius, jame yra ir momentų, kai amžius nugali net ir aktorinį meistriškumą, ir vaidyba atrodo šiek tiek dirbtina, nebepavykstanti, bet galbūt tai tik dar labiau prideda tą visai nekenkiantį ironiškos savikritikos prieskonį. Nes juk visi atspalviai prasideda nuo to blankiausiojo, kol veikiamas aplinkinių veiksnių tampa kitoks, dar tamsesnis.

Turbūt klausit, kaip gi pasisekė su dialogais ir situacijomis, kurios labai dažnai komedijose būna lėkštos ir perspaustos, nes prajuokinti žiūrovą ne tiesmukiškai (ne)juokingais anekdotais nėra toks jau lengvas darbas, kokį dažnai įsivaizduoja komedijos etiketes užsikabinantys ant savo filmų dalis kūrėjų. Jei mėgstate humorą tarp eilučių – šis filmas patiks. Nors jis ir yra siejamas su populiaria erotine knyga, ir turbūt tikimąsi, kad tie juokeliai bus nelabai švarūs – na, jie bus ne tokie banalūs, bet raudonuoti ar karpyti ausimis irgi neteks. Visos situacijos rutuliojasi natūraliai, tarp esamo nuobodoko gyvenimo ir naujų vėjų, kurie kiek pajaukia planus ir santykius su šeimynykščiais, tačiau tarnauja kaip matuoklis, kiek savo gyvenimo gyveni tu pats, o ne kažkas kitas už tave, ar gyveni tiek, kiek jis senai padėtas į tolimiausią lentyną dulkėti ir tapti jau atitarnavusiu.

Pagrindinė šio filmo mintis būtų ne fizinių malonumų paieškos, kaip gali šiek tiek pasirodyti, bet… paieškos paties gyvenimo, kai esi jį nurašęs jau prieš daugelį metų. Kartais mums trūksta tiek optimizmo, tiek romantinių poelgių, o kartais tiesiog drąsos gyventi ar išbandyti naujus vėjus: ar tai šokti fontanėlyje su prieš keturiasdešimt metų sutikta pirmąją meile, ar pirmu bandymu „žvejoti“ laimikius pasimatymams pažinčių svetainėse internete. Dar pridėkit kartais įterpiamos senos geros muzikos, šiek tiek šokių, vyno vakarų ir paaugliško pirmųjų kartų jaudulio, ir štai jums „Knygų klubas“.

Nors šiai komedijai apibūdinti tiktų ir pavadinimas „Penkiasdešimt juoko atspalvių“. Nes šmaikščių situacijų, priversiančių jus nusijuokti tikrai bus. Tebūnie jis su šiek tiek banalia, nuspėjama pabaiga, bet juk ne visuomet ir mums reikia įtemptų dramų, neleidžiančių atsipalaiduoti ir tiesiog pasijuokti. Filmas subalansuotas komedijas ir moteriškas istorijas mėgstantiems, tačiau tinka ir visiems, nespėjusiems suvartoti pavasarinės vitaminų dozės – besijuokdami pasigaminsite jų čia.

7.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.5
Garso takelis
7.5
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Giedrė / 2018 gruodžio 29

    Visks puikiai, bet sugadinot Oskaro Vaildo ir jo Doriano Grėjaus reputaciją ;D